Sirinis žiurkėnas (lot. Mesocricetus auratus) – vidutiniųjų žiurkėnų genties rūšis, priklausanti žiurkėninių šeimai. Natūralus arealas yra Šiaurės Sirija ir Pietų Turkija, dykuminės vietovės.
Natūralioje gamtoje šie graužikai laikomi pažeidžiama rūšimi, tačiau jie populiarūs kaip augintiniai ir laboratoriniai gyvūnai. Užauga iki 12-18 cm ilgio, gyvenimo trukmė – 2-3 metai.
Siriniai žiurkėnai laikomi narveliuose. Žiurkėnus galima laikyti po vieną, nes iš prigimties jie yra vienišiai, tačiau galima laikyti poromis ar didesniais būreliais. Laikomi po kelis, šie žiurkėnai dažnai pešasi, tačiau tai jų mėgstamas užsiėmimas[reikalingas šaltinis]. Šie gyvūnai turi turėti pakankamai vietos, kad iškilus konfliktui silpnesnis turėtų kur pasitraukti. Vienam graužikui reikėtų skirti apie 30-35 cm² ploto.
Narvelio dugną rekomenduojama kloti pjuvenų granulėmis. Žiurkėnas daugiausiai vaikšto narvelio kraštais, todėl juos reikėtų palikti tuščius. Taip pat reikalingas namelis, kurį patartina šiek tiek pakelti nuo narvelio dugno, kuriame žiurkėnas pasidaro savo guolį[reikalingas šaltinis]. Ten patelė vedasi vaikus, taip pat tempia maisto atsargas. Narvelio šone būtina pritvirtinti girdyklą, kurioje vanduo turi būti visada šviežias. Žiurkėno malonumui narvelyje patartina įrengti žaidimų – supynes, kopėtėles, bėgimo ratą, labirintus. Ilgaplaukius žiurkėnus reikia šukuoti minkštu kačių šepetėliu.
Šie žiurkėnai yra visaėdžiai, pagrindinis maistas yra sėklos, gali ėsti ir vabzdžius (skruzdėles, tarakonus, muses).[1]
Sirinis žiurkėnas yra grūdaėdis, todėl jo maitinimui rekomenduojama naudoti specialius grūdų mišinius[reikalingas šaltinis]. Žiurkėnai pasižymi dideliu apetitu. Šerti reikėtų du kartus per dieną. Negalima duoti kopūstų, juodos duonos, saldumynų. Šie produktai didina skrandžio rūgštingumą ir taip trumpina gyvūnėlio amžių. Žiurkėnai nesuėda viso duoto maisto iš karto, o prisigrūdę į žandus didesnę maisto dalį susineša į „sandėliuką“, kur kaupia atsargas, dažniausiai šalia lizdo arba narvelio kampe. Reikėtų stebėti, kad šios atsargos nebūtų sušlapusios ir supelijusios. Taip pat būtina įdėti kreidos arba specialiai paruoštos medienos dantims nuzulinti.
Sirinis žiurkėnas yra labai vislus ir anksti lytiškai subręsta: jau 3-4 mėnesių amžiaus gali daugintis. Po labai trumpo nėštumo, trunkančio 15-17 dienų, patelė pritempia į lizdą daugiau maisto ir atsiveda 3-8 jauniklius, vyresnės patelės pagimdo 12-15 jauniklių. Neribojant prieauglio, per metus viena pora atsivestų apie 300 jauniklių. Veisiant vienam patinėliui skiriama 1-3 patelės. Žiurkėnai gimsta akli, atsimerkia po 14 dienų. Žiurkėnai dauginasi iki dvejų metų amžiaus ir gali išgyventi 3-4 metus. Gyvenimo trukmę trumpina netinkama mityba.
Sirinis žiurkėnas (lot. Mesocricetus auratus) – vidutiniųjų žiurkėnų genties rūšis, priklausanti žiurkėninių šeimai. Natūralus arealas yra Šiaurės Sirija ir Pietų Turkija, dykuminės vietovės.
Natūralioje gamtoje šie graužikai laikomi pažeidžiama rūšimi, tačiau jie populiarūs kaip augintiniai ir laboratoriniai gyvūnai. Užauga iki 12-18 cm ilgio, gyvenimo trukmė – 2-3 metai.
