Valgomasis lęšis arba paprastasis lęšis (lot. Lens culinaris, angl. Lentil, vok. Linse) – pupinių (Fabaceae) šeimos lęšių (Lens) genties augalų rūšis.
15-40 cm aukščio vienametis žemaūgis augalas su kylančiu stiebu ir poriškai plunksniškais lapais ir ūseliais. Žiedai sukrauti kekėse. Vainikėlis žydras, rožinis arba balsvas. Ankštys kiaušiniškos formos, nusvirusios. Sėklos lęšio ar disko pavidalo, įvairių spalvų ir aštriais pakraščiais. Žydi birželio – liepos mėn.
Valgomasis lęšis naudojamas kaip pašarinis augalas.
Sėklose yra daug angliavandenių, iki 60 % (daugiau nei mėsoje) baltymų, ląstelienos, mineralinių medžiagų , 1,3 % riebalų ir kt.
Maistingumu jie pakeičia duoną, kruopas ir dalinai mėsą.
Nuo senų laikų verdama lęšių sriuba. Indijoje labai vertinamos lęšių savybės ir dažnai gaminami jie kartu su ryžiais.
Lęšių miltų ir sviesto mišiniu gydomi nudegimai. Lęšių miltų ir kiaušinio trynio mišiniu – žaizdos.
Nuoviras geriamas sergant akmenlige.
Kanada 1043 
Indija 810 
Nepalas 161 
Kinija 150 
Turkija 131 
JAV 108 
Etiopija 94 
Bangladešas 71 
Australija 64 
Iranas 56
Valgomasis lęšis arba paprastasis lęšis (lot. Lens culinaris, angl. Lentil, vok. Linse) – pupinių (Fabaceae) šeimos lęšių (Lens) genties augalų rūšis.
15-40 cm aukščio vienametis žemaūgis augalas su kylančiu stiebu ir poriškai plunksniškais lapais ir ūseliais. Žiedai sukrauti kekėse. Vainikėlis žydras, rožinis arba balsvas. Ankštys kiaušiniškos formos, nusvirusios. Sėklos lęšio ar disko pavidalo, įvairių spalvų ir aštriais pakraščiais. Žydi birželio – liepos mėn.
