Linas (lot. Linum, vok. Lein) – lininių (Linacaea) šeimos gentis.
Vienmetės ir daugiametės žolės bei puskrūmiai. Turi pražangiai arba rečiau priešiškai išsidėsčiusius, siaurus lapus. Vaisius – dėžutė.
Kai kurios rūšys labai svarbūs techniniai augalai, duodantieji pluoštą bei riebalingas sėklas, iš kurių gaunamas aliejus.
Auginami nuo seniausių laikų, tačiau nustatyti, kur yra pirminė linų tėvynė – sudėtinga. Yra manoma, kad seniausiai linai buvo auginami Kinijos bei Indijos kalnuotuose rajonuose, taip pat Užkaukazėje ir Viduržemio pajūrio šalyse. Palestinoje ir Egipte linų pluoštas buvo gaminamas 4-5 tūkstantmetyje pr. m. e. Egiptiečiai iš lininio audinio siuvo rūbus, darė bures ir virves. Iš Indijos linai pateko į Graikiją ir Romą, o iš ten į Vakarų Europą.
Iš Azijos linus atsigabeno skitai, o vėliau juos perėmė Rusija, kur buvo gaminama drobė, burės.
Iš viso apie 100 rūšių. Lietuvoje auga arba auginama:
Linas (lot. Linum, vok. Lein) – lininių (Linacaea) šeimos gentis.
Vienmetės ir daugiametės žolės bei puskrūmiai. Turi pražangiai arba rečiau priešiškai išsidėsčiusius, siaurus lapus. Vaisius – dėžutė.
Kai kurios rūšys labai svarbūs techniniai augalai, duodantieji pluoštą bei riebalingas sėklas, iš kurių gaunamas aliejus.
Auginami nuo seniausių laikų, tačiau nustatyti, kur yra pirminė linų tėvynė – sudėtinga. Yra manoma, kad seniausiai linai buvo auginami Kinijos bei Indijos kalnuotuose rajonuose, taip pat Užkaukazėje ir Viduržemio pajūrio šalyse. Palestinoje ir Egipte linų pluoštas buvo gaminamas 4-5 tūkstantmetyje pr. m. e. Egiptiečiai iš lininio audinio siuvo rūbus, darė bures ir virves. Iš Indijos linai pateko į Graikiją ir Romą, o iš ten į Vakarų Europą.
Iš Azijos linus atsigabeno skitai, o vėliau juos perėmė Rusija, kur buvo gaminama drobė, burės.
Iš viso apie 100 rūšių. Lietuvoje auga arba auginama:
Daugiametis linas (Linum perenne) Geltonžiedis linas (Linum flavum) Pievinis linas (Linum catharticum) Sėjamasis linas (Linum usitatissimum) Stambiažiedis linas (Linum grandiflorum)