Pingvininiai (Spheniscidae) – paukščių (Aves) klasės, monotipinio pingvinų (Sphenisciformes) būrio šeima. Pingvinus lengva atskirti nuo kitų paukščių, jie yra prisitaikę gyventi jūroje, o dalis ir ekstremalaus šalčio zonose.
Pingvinai – Pietų pusrutulio gyventojai, bet gyvena ne vien Antarktidoje. Įvairios pingvinų rūšys gyvena Pietų jūrų salose, pietiniuose Australijos pakraščiuose, Naujosios Zelandijos, Pietų Amerikos, net Pietų Afrikos pakrantėse. Galapagų pingvinas (Spheniscus mendiculus) gyvena ties pusiauju – Galapagų salose. Įsikuria ten, kur krantus skalauja atitekančios šalto vandens srovės.
Pagal dydį ir svorį skirtingos pingvinų rūšys labai skiriasi, tačiau kūno sudėjimas ir plunksnos visų yra labai panašios.
Pingvinai neskraido, bet priešingai nei stručiai, turi gerai išsivysčiusius krūtinės raumenis, kurie judina sparnus. Patys sparnai virtę plaukmenimis, kurių smulkios plunksnelės panašesnės į žvynus. Sparnų kaulai ne apvalūs, o suplokštėję.
Patys mažiausi pingvinai – mažieji pingvinai (Eudyptula minor), jų ūgis siekia 30 cm ir sveria iki 1,5 kg. Didžiausi šiuo metu gyvenantys pingvinai yra imperatoriškieji (Aptenodytes forsteri): suaugę būna iki 1,2 m aukščio ir sveria iki 40 kg. Daugumos rūšių pingvinai sveria šiek tiek daugiau, nei jų išstumiamo vandens svoris, dėl to jie gali santykinai lengvai nardyti.
Stambiausi pingvinai kada nors gyvenę Žemėje yra Palaeeudyptes klekowskii, kurių fosilijos aptiktos vėlyvojo eoceno epochos uolienų nuosėdose Antarktidos pusiasalio Seimuro salose. Jų svoris buvo apie 115 kg, ūgis jiems stovint – apie 1,60 cm.
Pasaulyje gyvena 18 rūšių:
Pingvininiai (Spheniscidae) – paukščių (Aves) klasės, monotipinio pingvinų (Sphenisciformes) būrio šeima. Pingvinus lengva atskirti nuo kitų paukščių, jie yra prisitaikę gyventi jūroje, o dalis ir ekstremalaus šalčio zonose.
