Gvazdikiniai (lot. Caryophyllaceae, angl. Pink, Carnation, vok. Nelkengewächse) – magnolijūnų (Magnoliophyta) augalų šeima.Vienamečiai, dvimečiai arba daugiamečiai žoliniai augalai, rečiau krūmokšniai. Dvistypiuose, cimininiuose žiedynuose arba turintys pavieniui sukrautus žiedus. Augalų šaknys liemeninės. Stiebas status, šakotas. Lapai - sveiki, lygiakraščiai, priešiniai arba menturiniai, atskiri lapai pražanginiai, dažniausiai be prielapių, bekočiai arba su trumpais koteliais. Žiedai dvilyčiai, retkarčiais vienalyčiai. Taurėlapiai 4-5, taurelės pamatas kartais apsuptas lapelių. Vainiklapiai 4-5, palaidi, su atbraila ir nageliu arba be nagelio. Kuokelių dažniausiai 10. Mezginė viršutinė, vienalizdė, dažniausiai su daugeliu sėklapradžių. Vaisius – dėžutė.
Auga pievose, miškuose, laukuose, daržuose, pakrantėse, dykvietėse. Apdulkinami beveik išimtinai vabzdžių. Paplitę beveik visame Žemės rutulyje, ypač gausiai auga Viduržemio pajūrio srityse. Yra dekoratyvinių, vaistinių augalų, daug piktžolių, kai kurios rūšys nuodingos. Pasaulyje yra daugiau kaip 2000 rūšių, priklausančių 88 gentims, Lietuvoje – 20 genčių, 60 rūšių:
Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos šios gvazdikinių šeimos augalų rūšys:
Gvazdikiniai (lot. Caryophyllaceae, angl. Pink, Carnation, vok. Nelkengewächse) – magnolijūnų (Magnoliophyta) augalų šeima.Vienamečiai, dvimečiai arba daugiamečiai žoliniai augalai, rečiau krūmokšniai. Dvistypiuose, cimininiuose žiedynuose arba turintys pavieniui sukrautus žiedus. Augalų šaknys liemeninės. Stiebas status, šakotas. Lapai - sveiki, lygiakraščiai, priešiniai arba menturiniai, atskiri lapai pražanginiai, dažniausiai be prielapių, bekočiai arba su trumpais koteliais. Žiedai dvilyčiai, retkarčiais vienalyčiai. Taurėlapiai 4-5, taurelės pamatas kartais apsuptas lapelių. Vainiklapiai 4-5, palaidi, su atbraila ir nageliu arba be nagelio. Kuokelių dažniausiai 10. Mezginė viršutinė, vienalizdė, dažniausiai su daugeliu sėklapradžių. Vaisius – dėžutė.
Auga pievose, miškuose, laukuose, daržuose, pakrantėse, dykvietėse. Apdulkinami beveik išimtinai vabzdžių. Paplitę beveik visame Žemės rutulyje, ypač gausiai auga Viduržemio pajūrio srityse. Yra dekoratyvinių, vaistinių augalų, daug piktžolių, kai kurios rūšys nuodingos. Pasaulyje yra daugiau kaip 2000 rūšių, priklausančių 88 gentims, Lietuvoje – 20 genčių, 60 rūšių:
Glažutė (Cerastium) Guboja (Gypsophila) Gvazdikas (Dianthus) Jūrasmiltė (Honckenya) Kežys (Spergula) Klėstenė (Scleranthus) Krūmsargė (Cucubalus) Maražolė (Petrorhagia) Naktižiedė, šakinys (Silene) Pastenis (Myosoton) Posmiltė (Spergularia) Putoklis (Saponaria) Raugė (Agrostemma) Rieskė (Holosteum) Gaisrena (Lychnis): smaliukė. Pav. Smiltgraibė (Moehringia) Smiltė (Arenaria) Žemenė (Sagina) Žliūgė (Stellaria)Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos šios gvazdikinių šeimos augalų rūšys:
Paprastoji raugė (Agrostemma githago) Siauralapė smiltė (Arenaria procera) Miškinė glažutė (Cerastium sylvaticum) Smulkiažiedė glažutė (Cerastium brachypetalum) Gauruotasis gvazdikas (Dianthus armeria) Borbašo gvazdikas (Dianthus borbasii) Puošnusis gvazdikas (Dianthus superbus) Žalsvoji naktižiedė (Silene chlorantha) Lietuvinė naktižiedė (Silene lithuanica)
