Šis straipsnis apie graužikų būrį. Apie kaimą skaitykite straipsnyje Graužikai (Kelmė).
Graužikai (Rodentia) – gausiausias rūšių skaičiumi žinduolių būrys. Galūnės penkiapirštės, griaučiuose visada yra raktikauliai, kurie skirtingų graužikų grupių išsivystę nevienodai. Priekiniai dantys dideli, lenkti, kalto formos, gelsvų atspalvių, neturintys šaknų. Stambūs 2 viršutiniai ir apatiniai kandžiai, iltinių dantų nėra, todėl tarp kandžių ir skruostinių dantų yra tarpas (diastema). Dantys auga visą gyvenimą. Visaėdžių graužikų skruostiniai dantys gumburiuoti, o augalėdžių iš tų gumburų būna susidariusios kietos skersinės emalio raukšlės. Judindamas apatinį žandą pirmyn ir atgal, gyvūnas pertrina šiurkštų augalinį maistą. Iš viso turi iki 22 dantų, pieniniai dantys redukuoti.
Graužikų žarnynas ilgas, akloji žarna didelė (visaėdžių mažesnė). Dauguma graužikų gyvena neilgai, tačiau jie labai vislūs. Lytiškai subręsta anksti, veda daug jauniklių. Be to, smulkūs graužikai kasmet veda po 3-4 vadas. Jaunikliai gimsta labai nevienodai išsivystę: pelinių graužikų – pliki ir akli, o bebro ir jūros kiaulytės – apaugę plaukais ir greitai pradeda regėti.
Gyvenimo būdas labai įvairus. Artėjant žiemai, daugelis krauna maisto atsargas arba giliai įminga. Stepėse bei dykumose, išdegus nuo kaitros žolinei augalijai, kai kurie graužikai įminga ir vasarą. Graužikai gamtoje labai svarbūs. Jais minta įvairūs ropliai, dauguma paukščių ir žinduolių. Daugelio vertingas kailis. Tačiau yra ir žemės ūkio kenkėjų, o kai kurie platina pavojingas ligas.
Pasaulyje yra apie 1700 rūšių. Lietuvoje – 21. Graužikų sistematika nenusistovėjusi. Vieni teriologai juos pagal žando raumenis skirsto į 3 pobūrius: voveriniai graužikai (Sciuromorpha), peliniai graužikai (Myomorpha) ir kaviomorfinai graužikai (Caviomorpha). Kiti skirsto į du pobūrius (Sciurognathi ir Hystricognathi):
Pobūris. Sciurognathi
Pobūris. Hystricognathi
Graužikai (Rodentia) – gausiausias rūšių skaičiumi žinduolių būrys. Galūnės penkiapirštės, griaučiuose visada yra raktikauliai, kurie skirtingų graužikų grupių išsivystę nevienodai. Priekiniai dantys dideli, lenkti, kalto formos, gelsvų atspalvių, neturintys šaknų. Stambūs 2 viršutiniai ir apatiniai kandžiai, iltinių dantų nėra, todėl tarp kandžių ir skruostinių dantų yra tarpas (diastema). Dantys auga visą gyvenimą. Visaėdžių graužikų skruostiniai dantys gumburiuoti, o augalėdžių iš tų gumburų būna susidariusios kietos skersinės emalio raukšlės. Judindamas apatinį žandą pirmyn ir atgal, gyvūnas pertrina šiurkštų augalinį maistą. Iš viso turi iki 22 dantų, pieniniai dantys redukuoti.
Graužikų žarnynas ilgas, akloji žarna didelė (visaėdžių mažesnė). Dauguma graužikų gyvena neilgai, tačiau jie labai vislūs. Lytiškai subręsta anksti, veda daug jauniklių. Be to, smulkūs graužikai kasmet veda po 3-4 vadas. Jaunikliai gimsta labai nevienodai išsivystę: pelinių graužikų – pliki ir akli, o bebro ir jūros kiaulytės – apaugę plaukais ir greitai pradeda regėti.
Gyvenimo būdas labai įvairus. Artėjant žiemai, daugelis krauna maisto atsargas arba giliai įminga. Stepėse bei dykumose, išdegus nuo kaitros žolinei augalijai, kai kurie graužikai įminga ir vasarą. Graužikai gamtoje labai svarbūs. Jais minta įvairūs ropliai, dauguma paukščių ir žinduolių. Daugelio vertingas kailis. Tačiau yra ir žemės ūkio kenkėjų, o kai kurie platina pavojingas ligas.
