Starkis (lot. Sander lucioperca, vok. Zander, Schill, Hechtbarsch) – ešerinių (Percidae) šeimos žuvis. Paplitusi vakarų Eurazijos gėluose ir lengvai druskinguose vandenyse.
Kūno ilgis iki 1,5 m (paprastai 35–55 cm), sveria iki 20 kg (paprastai 0,5–2,5 kg). Smailiagalvė, verpstės formos žuvis. Nugara žalsvai pilka. Šonai gelsvi su 8-12 pailgų skersinių dėmių. Pilvas baltas. Akys šviesios. Žvynai vidutinio dydžio. Pelekai pilkšvi.
Mėgsta seklius vandenis, kur laikosi pavieniui arba būreliais. Nerštas būna gegužę. Starkis neršia ant vandens augalų, žvirgždėto dugno. Mailius minta planktonu, o suaugusios žuvys aukšlėmis, stintelėmis, kitų žuvų mailiumi.
Lietuvoje paplitęs gėluose vandenyse, taip pat ir Baltijos jūroje, įveistas daugiau nei 50-yje šalies ežerų.[1] Dažna verslinė žuvis.
Starkis (lot. Sander lucioperca, vok. Zander, Schill, Hechtbarsch) – ešerinių (Percidae) šeimos žuvis. Paplitusi vakarų Eurazijos gėluose ir lengvai druskinguose vandenyse.
Kūno ilgis iki 1,5 m (paprastai 35–55 cm), sveria iki 20 kg (paprastai 0,5–2,5 kg). Smailiagalvė, verpstės formos žuvis. Nugara žalsvai pilka. Šonai gelsvi su 8-12 pailgų skersinių dėmių. Pilvas baltas. Akys šviesios. Žvynai vidutinio dydžio. Pelekai pilkšvi.
Mėgsta seklius vandenis, kur laikosi pavieniui arba būreliais. Nerštas būna gegužę. Starkis neršia ant vandens augalų, žvirgždėto dugno. Mailius minta planktonu, o suaugusios žuvys aukšlėmis, stintelėmis, kitų žuvų mailiumi.
Lietuvoje paplitęs gėluose vandenyse, taip pat ir Baltijos jūroje, įveistas daugiau nei 50-yje šalies ežerų. Dažna verslinė žuvis.
