الأسماء في صفحات التنقل
Lakštuotoji šiurė (lot. Cladonia foliacea, vok. Blättrige Cladonie, rus. Кладония листоватая) – šiurinių (Cladoniaceae) šeimos kerpių rūšis. Auga sausringuose plotuose Europoje, Azijoje, Tolimuosiuose Rytuose, šiaurinėje Afrikoje.
Lietuvoje ši kerpių rūšis įtraukta į Raudonąją knygą.[1] 3(R) kategorijai priklausanti kerpė yra reta, o jos populiacijų yra mažai dėl biologinių savybių. Lakštuotoji šiurė Lietuvoje auga ant smėlio pajūrio kopose, rečiau – smėlio sąnašynuose palei didžiąsias upes. Šios rūšies specifiškumą sudaro smėlėtas substratas ir jautrumas antropogeniniam poveikiui.
Lakštuotoji šiurė draikosi ant substrato, yra lakštų arba žvynelių pavidalo. Jos kūną sudaro besidriekiančios plokštelės, kurios grybų hifais suaugusios su substratu. Horizontalų daugialąstį gniužulą sudaro stambūs 5–45 mm ilgio ir 1–5 mm pločio žvyneliai. Giliai iškirpti, viršuje gelsvi ar melsvi, iš apačios – blyškiai gelsvi, atskirų jų dydis iki 3 cm x 8 mm. Stiebai (vertikalios išaugos) siekia 0,5–1,5 cm aukštį, cilindriškos formos, susidaro retai. Apoteciai rudi, išsidėstę scifų pakraščiuose. Dauginasi daugiausia vegetatyviniu būdu gniužulo fragmentais.
Lakštuotosios šiurės fikobiontu laikomas žaliadumblis Trentepohlia. Kerpė yra kserofitas – pakelia nuolatinę ar periodiškai pasikartojančią sausrą, taip pat mezofitas – tarpsta vidutinio drėgnumo augimvietėse. Auga humusingose ir karbonatinėse dirvose, sutinkama dykynėse, stepėse, pusdykumėse.
Lakštuotoji šiurė (lot. Cladonia foliacea, vok. Blättrige Cladonie, rus. Кладония листоватая) – šiurinių (Cladoniaceae) šeimos kerpių rūšis. Auga sausringuose plotuose Europoje, Azijoje, Tolimuosiuose Rytuose, šiaurinėje Afrikoje.
Lietuvoje ši kerpių rūšis įtraukta į Raudonąją knygą. 3(R) kategorijai priklausanti kerpė yra reta, o jos populiacijų yra mažai dėl biologinių savybių. Lakštuotoji šiurė Lietuvoje auga ant smėlio pajūrio kopose, rečiau – smėlio sąnašynuose palei didžiąsias upes. Šios rūšies specifiškumą sudaro smėlėtas substratas ir jautrumas antropogeniniam poveikiui.
Lakštuotoji šiurė draikosi ant substrato, yra lakštų arba žvynelių pavidalo. Jos kūną sudaro besidriekiančios plokštelės, kurios grybų hifais suaugusios su substratu. Horizontalų daugialąstį gniužulą sudaro stambūs 5–45 mm ilgio ir 1–5 mm pločio žvyneliai. Giliai iškirpti, viršuje gelsvi ar melsvi, iš apačios – blyškiai gelsvi, atskirų jų dydis iki 3 cm x 8 mm. Stiebai (vertikalios išaugos) siekia 0,5–1,5 cm aukštį, cilindriškos formos, susidaro retai. Apoteciai rudi, išsidėstę scifų pakraščiuose. Dauginasi daugiausia vegetatyviniu būdu gniužulo fragmentais.
Lakštuotosios šiurės fikobiontu laikomas žaliadumblis Trentepohlia. Kerpė yra kserofitas – pakelia nuolatinę ar periodiškai pasikartojančią sausrą, taip pat mezofitas – tarpsta vidutinio drėgnumo augimvietėse. Auga humusingose ir karbonatinėse dirvose, sutinkama dykynėse, stepėse, pusdykumėse.
