Raukšlėtasis dyglutis (lot. Hydnum repandum) – dyglučių (Hydnum) genties grybų rūšis.
Kepurėlė tvirta mėsinga, iš pradžių iškili, vėliau – paplokščia arba įdubusi, dažniausiai taisyklingai išsilankščiusi ar banguota. Luobelė šiek tiek pūkuota arba raukšlėta. Kepurėlė šviesiai geltona arba balkšva, kartais su oranžiškai rudu atspalviu.
Nusmailėję dygliai apatinėje kepurėlės pusėje tankūs, šiek tiek nuaugę kotu žemyn, labai trapūs ir lengvai atsiskiria nuo kepurėlės. Grybo kotas, kaip ir dygliai, iš pradžių balkšvas, tačiau vėliau abu įgauna kepurėlės spalvą. Kotas tvirtas, pilnaviduris cilindriškas, dažniausiai kreivas; 3-8 cm aukščio ir 0,5-2 cm storio.
Trama balta, ore įgauna rusvai gelsvą atspalvį, kieta, bet trapi, malonaus nestipraus kvapo ir aštroko, seni grybai net kartaus skonio. Sporos 6-9 x 6-8 μm.
Augimo laikas: liepos – rugpjūčio mėn. Dažnai auga tankiomis grupėmis lapuočių ir spygliuočių miškuose, kartais keli grybai suauga kepurėlėmis ir kotais. Neretai šie grybai auga eilėmis ar ratais, mėgsta kalkingą dirvožemį.
Valgomas, valgomi tik jauni grybai, senesnius dėl jų kartaus skonio ir kietos tramos reikia virti labai ilgai.
Raukšlėtasis dyglutis (lot. Hydnum repandum) – dyglučių (Hydnum) genties grybų rūšis.
Kepurėlė tvirta mėsinga, iš pradžių iškili, vėliau – paplokščia arba įdubusi, dažniausiai taisyklingai išsilankščiusi ar banguota. Luobelė šiek tiek pūkuota arba raukšlėta. Kepurėlė šviesiai geltona arba balkšva, kartais su oranžiškai rudu atspalviu.
Nusmailėję dygliai apatinėje kepurėlės pusėje tankūs, šiek tiek nuaugę kotu žemyn, labai trapūs ir lengvai atsiskiria nuo kepurėlės. Grybo kotas, kaip ir dygliai, iš pradžių balkšvas, tačiau vėliau abu įgauna kepurėlės spalvą. Kotas tvirtas, pilnaviduris cilindriškas, dažniausiai kreivas; 3-8 cm aukščio ir 0,5-2 cm storio.
Trama balta, ore įgauna rusvai gelsvą atspalvį, kieta, bet trapi, malonaus nestipraus kvapo ir aštroko, seni grybai net kartaus skonio. Sporos 6-9 x 6-8 μm.
Augimo laikas: liepos – rugpjūčio mėn. Dažnai auga tankiomis grupėmis lapuočių ir spygliuočių miškuose, kartais keli grybai suauga kepurėlėmis ir kotais. Neretai šie grybai auga eilėmis ar ratais, mėgsta kalkingą dirvožemį.
Valgomas, valgomi tik jauni grybai, senesnius dėl jų kartaus skonio ir kietos tramos reikia virti labai ilgai.
