Raudonasis dobilas (lot. Trifolium pratense, angl. Red Clover, vok. Wiesen-Klee) – pupinių (Fabaceae) šeimos, dobilų (Trifolium) genties augalas.
Daugiametis, 40−60 cm aukščio augalas su ilga, šakota šaknimi. Po 30−90 kvapių žiedų tankioje, gana didelėje galvutėje, apgaubtoje dviejų lapelių. Kartais galvutės porinės. Žiedynai stiebo šakelių viršūnėse ant neilgų kotelių; žiedai bekočiai. Taurelė šviesiai žalia, su 10 gyslų, plaukuota. Plaukelių priaugusios ir taurelės žiotys, apatinis jos dantelis ilgesnis už kitus. Vainikėlis raudonas, rečiau melsvai rausvas arba baltas, jo lapelių nageliai tarpusavyje suaugę. Vaisius − kiaušiniška, vienasėklė ankštis, skersai padalyta į 2 dalis: pusrutulišką, blizgančią, lygiu paviršiumi viršutinę ir taurišką, raukšlėtą, plonasienę apatinę. Sėklos kiaušiniškos arba tribriaunės piramidės pavidalo, geltonos, rudos ar violetinės. Stiebas pagulęs, rečiau status, vagotas, nelabai šakotas, viršutinė dalis plaukuota. Ilgakočiai pamatiniai lapai retoje skrotelėje. Stiebo lapai pražanginiai, trumpakočiai. Visi lapai su prielapiais, jų lakštai trilapiai; lapeliai pailgai kiaušiniški arba elipsiški, trumpais koteliais. Labai retai pasitaiko lapų su 4 ir daugiau lapelių.
Auga pievose, kirtimuose, pamiškėse ir miško aikštelėse, mažo rūgštingumo arba neutralios reakcijos dirvose (5,5-7 pH). Dažnai sėjamas. Žiedus apdulkina kamanės ir Kaukazo bitės. Sėklas išnešioja paukščiai, skruzdėlės, galvijai. Auginamas beveik visoje Europoje, laikomas geriausia pašarine žole. Naudojami žaliajam pašarui, šienainiui, silosui, žolės miltams, žolių mišiniams. Žalios žolės derlius 400 cnt/ha, šieno derlius 80 cnt/ha, sėklų derlius 4 cnt/ha. Kultūroje žinomas nuo XI a., ypač išplito nuo XVIII a. Lietuvoje raudonieji dobilai auginami labiau paplito XIX a. viduryje. Yra išveista veislių („Kamaniai“, „Liepsna“ ir kt.).[1] Auginamas ir kituose žemynuose (Azijoje, Amerikoje, Australijoje).
Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 52 psl.
Raudonasis dobilas (lot. Trifolium pratense, angl. Red Clover, vok. Wiesen-Klee) – pupinių (Fabaceae) šeimos, dobilų (Trifolium) genties augalas.
Daugiametis, 40−60 cm aukščio augalas su ilga, šakota šaknimi. Po 30−90 kvapių žiedų tankioje, gana didelėje galvutėje, apgaubtoje dviejų lapelių. Kartais galvutės porinės. Žiedynai stiebo šakelių viršūnėse ant neilgų kotelių; žiedai bekočiai. Taurelė šviesiai žalia, su 10 gyslų, plaukuota. Plaukelių priaugusios ir taurelės žiotys, apatinis jos dantelis ilgesnis už kitus. Vainikėlis raudonas, rečiau melsvai rausvas arba baltas, jo lapelių nageliai tarpusavyje suaugę. Vaisius − kiaušiniška, vienasėklė ankštis, skersai padalyta į 2 dalis: pusrutulišką, blizgančią, lygiu paviršiumi viršutinę ir taurišką, raukšlėtą, plonasienę apatinę. Sėklos kiaušiniškos arba tribriaunės piramidės pavidalo, geltonos, rudos ar violetinės. Stiebas pagulęs, rečiau status, vagotas, nelabai šakotas, viršutinė dalis plaukuota. Ilgakočiai pamatiniai lapai retoje skrotelėje. Stiebo lapai pražanginiai, trumpakočiai. Visi lapai su prielapiais, jų lakštai trilapiai; lapeliai pailgai kiaušiniški arba elipsiški, trumpais koteliais. Labai retai pasitaiko lapų su 4 ir daugiau lapelių.
Auga pievose, kirtimuose, pamiškėse ir miško aikštelėse, mažo rūgštingumo arba neutralios reakcijos dirvose (5,5-7 pH). Dažnai sėjamas. Žiedus apdulkina kamanės ir Kaukazo bitės. Sėklas išnešioja paukščiai, skruzdėlės, galvijai. Auginamas beveik visoje Europoje, laikomas geriausia pašarine žole. Naudojami žaliajam pašarui, šienainiui, silosui, žolės miltams, žolių mišiniams. Žalios žolės derlius 400 cnt/ha, šieno derlius 80 cnt/ha, sėklų derlius 4 cnt/ha. Kultūroje žinomas nuo XI a., ypač išplito nuo XVIII a. Lietuvoje raudonieji dobilai auginami labiau paplito XIX a. viduryje. Yra išveista veislių („Kamaniai“, „Liepsna“ ir kt.). Auginamas ir kituose žemynuose (Azijoje, Amerikoje, Australijoje).
