Binomas Russula adustaJuodmėsė ūmėdė (lot. Russula adusta) – ūmėdinių šeimai priklausantis, valgomas grybas, vartojamas šviežias ir sūdytas, marinuotas. III kategorijos. Dzūkijoje šios ūmėdės vadinamos „kiaulėmis”. Viena iš pirmųjų ūmėdžių mūsų miškuose, grybautojų mėgstama.
Būdingi požymiai: vaisiakūniai masyvūs, patamsėja dar lysdami iš samanų labai kirmijantys.
Vaisiakūniai vidutinio stambumo. Kepurėlė 7-12 cm skersmens, mėsinga, jauna pusiau apvali, pusrutuliška, vėliau paplokščia, įdubusi, iš pradžių balta, lipni, netrukus pasidaro kreminė, pilkšvai, juodai ruda, sausa, matinė, luobelė beveik nesilupa, drėgna, gliti, matinė. Lakšteliai tankūs, ploni, pusiau nuaugintiniai, balti, senesnių grybų pilkšvi, pagaliau rusvai, net juodai pilki, paspaudus juoduoja. Kotas trumpas, storas 3–6(10)x2–5 cm, kepurėlės spalvos, plaušuotas, kietas, trapus, cilindrinės formos. Trama balta, kieta, stangri, perlaužus ar perpjovus parusvėja, po to patamsėja iki juosvos spalvos, sausa, nekarti. Sporos gruoblėtos, 7-10x6-8 μm, ovalinės, turi labai mažas karpas, kurios retai būna didesnės nei 0,2-0,3 μm aukščio. Bazidės yra (30) 50-60 (78) μm ilgio ir 7,5-11 (12) μm pločio. Bazidės viršūnėje yra keturios 5-6 μm ilgio sterigmos. Cistidės paprastai būna 50-100 μm ilgio ir 5-7 (11) μm pločio, jos beveik cilindrinės su buku galiuku.
Auga liepos – spalio mėn. pušynuose (ypač smėlinguose, senuose), aikštėse, pavieniui arba grupėmis.
Juodmėsė ūmėdė (lot. Russula adusta) – ūmėdinių šeimai priklausantis, valgomas grybas, vartojamas šviežias ir sūdytas, marinuotas. III kategorijos. Dzūkijoje šios ūmėdės vadinamos „kiaulėmis”. Viena iš pirmųjų ūmėdžių mūsų miškuose, grybautojų mėgstama.
Būdingi požymiai: vaisiakūniai masyvūs, patamsėja dar lysdami iš samanų labai kirmijantys.
