Chitridiomikotai (lot. Chytridiomycota ) – tai yra grybų skyrius, kurį sudaro patys primityviausi grybai. Daugelis šio skyriaus atstovų gyvena vandenyje, parazituodami vandens grybus,dumblius, aukštesniuosius vandens augalus ir bestuburius. Kai kurie parazituoja sausumos augalų šaknis drėgname dirvožemyje. Labai nedidelė šių grybų dalis minta negyvomis organinėmis medžiagomis (saprotrofai). Kadangi daugelis atstovų – viduląsteliniai parazitai, tai chitridiomikotų kūnas – plika citoplazmos masė. Saprotrofų ląstelės sienelė sudaryta iš chitino (iki 60 %) ir gliukanų. Labiau išsivysčiusių grybų kūnas yra ovali ar pailga ląstelė, turinti plonus, vos šakotus, bebranduolius siūlus. Toks kūnas yra vadinamas rizomiceliu. Jo siūlai, neturintys branduolių, padeda įsitvirtinti substrate ir siurbti maisto medžiagas iš substrato. Tipiškas atstovas – bulvinis raupis (Synchytrium endobioticum).
Bulvinis raupis sukelia bulvių stiebagumbių ligą – bulvių vėţį. Pavasarį bulvinio raupio zoosporos, turinčios vieną lygų žiuželį, iš dirvožemio prasiskverbia į bulvės stiebagumbių audinius. Ląstelėje iš zoosporos išsivysto grybo kūnas, neturintis sienelės. Augdamas grybas sukelia augalo audinių hipertrofiją ir hiperplaziją – susidaro navikai ant stiebagumbio. Po kurio laiko grybo kūnas apsigaubia apvalkalu ir virsta soru. Iš jo išsivysto 5–9 zoosporangių grupė. Zoosporangėje vasarą išsivysčiusios zoosporos pakartotinai apkrečia sveikus bulvių stiebagumbius. Kai dirvožemyje trūksta vandens, iš soro išsivysto gametangės, kuriuose susidaro vienodo dydžio gametos. Jos susilieja (vyksta lytinis procesas izogamija) ir susidaro zigota. Ji įsiskverbia į stiebagumbio epidermį ir apsivelka storu apvalkalu. Taip susidaro ramybės spora. Pavasarį, dygstant ramybės sporai, įvyksta mejozė. Po to susidaro zoosporangė su zoosporomis, kurios apkrečia bulvių stiebagumbius.
Chitridiomikų atstovai, parazituojantys augalus: Olpidium, Synchytrium, Physoderma, genčių grybai.
Chitridiomikotai (lot. Chytridiomycota ) – tai yra grybų skyrius, kurį sudaro patys primityviausi grybai. Daugelis šio skyriaus atstovų gyvena vandenyje, parazituodami vandens grybus,dumblius, aukštesniuosius vandens augalus ir bestuburius. Kai kurie parazituoja sausumos augalų šaknis drėgname dirvožemyje. Labai nedidelė šių grybų dalis minta negyvomis organinėmis medžiagomis (saprotrofai). Kadangi daugelis atstovų – viduląsteliniai parazitai, tai chitridiomikotų kūnas – plika citoplazmos masė. Saprotrofų ląstelės sienelė sudaryta iš chitino (iki 60 %) ir gliukanų. Labiau išsivysčiusių grybų kūnas yra ovali ar pailga ląstelė, turinti plonus, vos šakotus, bebranduolius siūlus. Toks kūnas yra vadinamas rizomiceliu. Jo siūlai, neturintys branduolių, padeda įsitvirtinti substrate ir siurbti maisto medžiagas iš substrato. Tipiškas atstovas – bulvinis raupis (Synchytrium endobioticum).
Bulvinis raupis sukelia bulvių stiebagumbių ligą – bulvių vėţį. Pavasarį bulvinio raupio zoosporos, turinčios vieną lygų žiuželį, iš dirvožemio prasiskverbia į bulvės stiebagumbių audinius. Ląstelėje iš zoosporos išsivysto grybo kūnas, neturintis sienelės. Augdamas grybas sukelia augalo audinių hipertrofiją ir hiperplaziją – susidaro navikai ant stiebagumbio. Po kurio laiko grybo kūnas apsigaubia apvalkalu ir virsta soru. Iš jo išsivysto 5–9 zoosporangių grupė. Zoosporangėje vasarą išsivysčiusios zoosporos pakartotinai apkrečia sveikus bulvių stiebagumbius. Kai dirvožemyje trūksta vandens, iš soro išsivysto gametangės, kuriuose susidaro vienodo dydžio gametos. Jos susilieja (vyksta lytinis procesas izogamija) ir susidaro zigota. Ji įsiskverbia į stiebagumbio epidermį ir apsivelka storu apvalkalu. Taip susidaro ramybės spora. Pavasarį, dygstant ramybės sporai, įvyksta mejozė. Po to susidaro zoosporangė su zoosporomis, kurios apkrečia bulvių stiebagumbius.
Chitridiomikų atstovai, parazituojantys augalus: Olpidium, Synchytrium, Physoderma, genčių grybai.
