Ausuotasis kormoranas (lot. Phalacrocorax auritus, angl. Double-crested cormorant) – kormoraninių (Phalacrocoracidae) šeimos paukštis, gyvenantis vidaus vandenų ir jūrų pakrantėse, plačiai paplitęs Šiaurės Amerikoje, nuo Aleutų salų Aliaskoje šiaurėje iki Floridos ir Meksikos pietuose.
Tai paukštis juodomis plunksnomis, 70–90 cm kūno ilgio, poravimosi metu pasipuošiantis baltų ir juodų plunksnų kuodeliais („ausimis“), geltona-oranžine veido oda. Jis yra bendruomeninis paukštis, sudaro kolonijas, maitinasi vandens telkiniuose dideliais būriais. Daugiausiai minta žuvimis, kurias gaudo plaukiodamas ir nardydamas. Paneria nuo vandens paviršiaus, plaukdamas. Jo plunksnos, kaip ir daugelio kitų kormoranų, nėra atsparios vandeniui, todėl po žvejybos vandenyje leidžia laiką ant aukštumos išskleidęs sparnus, kad išdžiūtų.
Migruoja iš šalčiausių savo arealo vietovių, pvz., rytų Kanados, retsykiais nuklysdamas iki Europos – Didžiosios Britanijos, Airijos ir Azorų salų.
Ausuotąjį kormoraną 1831 m. aprašė prancūzų biologas Rene Primevere Lesson. Mokslinis vardas sudarytas iš senovės graikų žodžių phalakros, „plikas“ ir korax, „varna, kranklys“ bei lotynų auritus, „su ausimis“.[2] Anksčiau vadintas „juodąja žąsimi“,[3] taip pat, Naujojoje Anglijoje, „Tontono kalakutu“.[4] Žinomi penki porūšiai.[5]
Poravimosi laikotarpiu, su kuodeliu
Ant vandens
Lizde
Plunksnų džiovinimas
Skrydis
Ausuotasis kormoranas (lot. Phalacrocorax auritus, angl. Double-crested cormorant) – kormoraninių (Phalacrocoracidae) šeimos paukštis, gyvenantis vidaus vandenų ir jūrų pakrantėse, plačiai paplitęs Šiaurės Amerikoje, nuo Aleutų salų Aliaskoje šiaurėje iki Floridos ir Meksikos pietuose.
