Sirenos (lot. Sirenia) – žinduolių būrys. Tai stambūs, lėtai judantys aptakaus kūno jūriniai žinduoliai, mintantys augalais. Priekinės galūnės virtusios plaukmenimis su pirštų puskanopių rudimentais. Užpakalinių galūnių nėra, yra tik dubens liekanų. Oda stora ir kieta, gausiau plaukų yra tik ant mėsingų lūpų. Galvos smegenys mažos. Išorinių ausų nėra. Skruostiniai dantys turi plokščią trinamąjį paviršių, o krūtinės srityje yra tik 1 spenių pora, tuo sirenos panašios į straublinius.
Virškinant augalinį maistą, išsiskiria didelis dujų kiekis, todėl sirenos yra labai plūdrios. Po vandeniu jos gali uždaryti šnerves ir sutraukti akių vokus. Iškildamos į paviršių įkvepia oro, bet po vandeniu gali išbūti iki 20 minučių. Sirenos nuplėšia augalus didele ir judria viršutine lūpa. Tada maistas sutrinamas tarp raginių plokštelių, esančių gomurio priekyje bei apatiniame žandikaulyje, ir galiausiai sumalamas tarp dantų. Gyvūnai dauginasi lėtai – kas dveji metai gimsta tik vienas jauniklis.
Praeityje sirenos buvo ypač medžiojamos dėl mėsos, odos ir taukų. Dabar jų daug susižaloja nuo žvejybos tinklų ir užterštų pakrančių. Pasaulyje iš viso priskaičiuojama apie 130 tūkst. sirenų – mažiau negu bet kokio kito žinduolio būrio. Būryje dvi šeimos ir 4 rūšys:
