Upinė žuvėdra (lot. Sterna hirundo, angl. Common Tern, vok. Fluss-Seeschwalbe) – žuvėdrinių (Sternidae) šeimos paukštis su ilgais sparnais ir giliai iškirpta uodega. Viršugalvis juodas. Nugarinė pusė ir sparnai šviesiai pilki. Krūtinė ir pilvas pilkšvi. Snapas raudonas, juodu galu. Kojos raudonos. Poilsio apdaras – kakta balta, viršutinė kūno pusė šviesesnė negu vestuvinio apdaro, snapas juosvas, kojos raudonos. Jaunikliai šviesiai rusvi, skersai dryžuoti. Viršugalvis juodai rusvas, kakta balta.
Lietuvoje dažna. Aptinkama gegužės – rugsėjo mėn. Gyvena kolonijomis įvairiuose vandenyse. Lizdą suka smėlėtoje pakrantėje, salose. Deda 2-3 rusvus ar žalsvus kiaušinius, išmargintus tamsiomis dėmėmis. Peri 23-24 d. Išveda vieną vadą. Minta vandens bestuburiais. Pastebėjusi grobį, krenta žemyn ir pusiau pasineria.
.jpg)
Upinė žuvėdra (lot. Sterna hirundo, angl. Common Tern, vok. Fluss-Seeschwalbe) – žuvėdrinių (Sternidae) šeimos paukštis su ilgais sparnais ir giliai iškirpta uodega. Viršugalvis juodas. Nugarinė pusė ir sparnai šviesiai pilki. Krūtinė ir pilvas pilkšvi. Snapas raudonas, juodu galu. Kojos raudonos. Poilsio apdaras – kakta balta, viršutinė kūno pusė šviesesnė negu vestuvinio apdaro, snapas juosvas, kojos raudonos. Jaunikliai šviesiai rusvi, skersai dryžuoti. Viršugalvis juodai rusvas, kakta balta.
Žuvėdros kleksėjimasLietuvoje dažna. Aptinkama gegužės – rugsėjo mėn. Gyvena kolonijomis įvairiuose vandenyse. Lizdą suka smėlėtoje pakrantėje, salose. Deda 2-3 rusvus ar žalsvus kiaušinius, išmargintus tamsiomis dėmėmis. Peri 23-24 d. Išveda vieną vadą. Minta vandens bestuburiais. Pastebėjusi grobį, krenta žemyn ir pusiau pasineria.
