dcsimg
Sivun Simmondsia kuva
Life » » Archaeplastida » » Kaksisirkkaiset » » Vuohenpuksiokasvit »

Vuohenpuksio

Simmondsia chinensis (Link) C. K. Schneid.

Kininė simondsija ( Liettua )

tarjonnut wikipedia LT

Kininė simondsija (lot. Simmondsia chinensis), arba jojoba (isp. jojoba) [1] – visžalių lapinių krūmų rūšis, sutinkama Šiaurės Amerikos dykumose. Išauga iki 2 – 3 m aukščio, šaknys prasiskverbia į 15 – 25 m gylį. Augalo žiedai smulkūs, žydi pavasarį po drėgnojo žiemos sezono, vaisius – tribriaunė pupelė. Pramoninėse plantacijose pradeda derėti trečiaisiais – ketvirtaisiais metais po pasodinimo, didžiausias derlius gaunamas apie dvyliktuosius metus.

Nors visas simondsijos pavadinimas tradiciškai yra kininė simondsija (lot. Simmóndsia chinénsis), tačiau Kinijoje ji neauga. Klaidą įvėlė XIX amžiuje gamtininkas Henrichas Linkas (Heinrich Friedrich Link), aprašydamas botaniko Tomo Natolo (Thomas Nuttall) kolekciją.

Augalo vaisių aliejus plačiai naudojamas kosmetikoje, farmacijoje bei tepimo medžiagų gamyboje. Aliejus pasižymi aminorūgščių gausa, išspaudose lieka iki 33% baltymų, taip pat medžiaga, mažinanti apetitą (simmondsin). Pasaulyje pagaminama apie 3500 tonų aliejaus. Didžiosios gamintojos – JAV, Meksika, Brazilija, Kosta Rika, Paragvajus, Izraelis, Australija.

Šaltiniai

Vikiteka

Nuorodos

lisenssi
cc-by-sa-3.0
tekijänoikeus
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
alkuperäinen
käy lähteessä
kumppanisivusto
wikipedia LT

Kininė simondsija: Brief Summary ( Liettua )

tarjonnut wikipedia LT

Kininė simondsija (lot. Simmondsia chinensis), arba jojoba (isp. jojoba) – visžalių lapinių krūmų rūšis, sutinkama Šiaurės Amerikos dykumose. Išauga iki 2 – 3 m aukščio, šaknys prasiskverbia į 15 – 25 m gylį. Augalo žiedai smulkūs, žydi pavasarį po drėgnojo žiemos sezono, vaisius – tribriaunė pupelė. Pramoninėse plantacijose pradeda derėti trečiaisiais – ketvirtaisiais metais po pasodinimo, didžiausias derlius gaunamas apie dvyliktuosius metus.

Nors visas simondsijos pavadinimas tradiciškai yra kininė simondsija (lot. Simmóndsia chinénsis), tačiau Kinijoje ji neauga. Klaidą įvėlė XIX amžiuje gamtininkas Henrichas Linkas (Heinrich Friedrich Link), aprašydamas botaniko Tomo Natolo (Thomas Nuttall) kolekciją.

Augalo vaisių aliejus plačiai naudojamas kosmetikoje, farmacijoje bei tepimo medžiagų gamyboje. Aliejus pasižymi aminorūgščių gausa, išspaudose lieka iki 33% baltymų, taip pat medžiaga, mažinanti apetitą (simmondsin). Pasaulyje pagaminama apie 3500 tonų aliejaus. Didžiosios gamintojos – JAV, Meksika, Brazilija, Kosta Rika, Paragvajus, Izraelis, Australija.

lisenssi
cc-by-sa-3.0
tekijänoikeus
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
alkuperäinen
käy lähteessä
kumppanisivusto
wikipedia LT