Eteläsaarenruskokiivi

Rudasis kivis (lot. Apteryx australis) – strutinių paukščių (Struthioniformes) būrio paukštis.

Išskiriami 2 porūšiai:^[2][3]

• Apteryx australis australis, Pietų sala
• Apteryx australis lawryi, Stiuarto sala

Paplitimas ir biotopas

Endeminis Naujosios Zelandijos paukštis. Paplitęs Pietų saloje, Stiuarto saloje. Populiacijoje 19 000 individų. Biotopas – miškai, krūmai, pievos, kuriose yra kupstų. Stiuarto saloje juos galima aptikti smėlio kopose.

Išvaizda

Neskraidantis paukštis. Kūnas kriaušės formos. Plunksnos ilgos, panašios į plaukus. Galva ir kaklas tamsiai pilki. Viršutinė dalis kaštoninė su juodais dryžiais. Apačia – pilkai ruda. Aplink snapą yra lytėjimui jautrios plunksnos. Akys mažos, rudos spalvos. Snapas plonas, patinų 11-15,5 cm ilgio, o patelių 13-20,5 cm. Snapo gale šnervės. Sparnai 5 cm ilgio, iš po tankios plunksnų dangos jų nesimato. Uodegos neturi. Kojos trumpos, storos ir stiprios. Kojų pirštai ilgi.

Biologija

Elgsena

Naktinis, baikštus paukštis. Dieną slepiasi urvuose, uolų plyšiuose, rąstų ertmėse ar tankioje žolėje. Gina savo teritoriją. Apie teritorijos ribas praneša balsu. Patinų balsas veriantis, kylantis ir nusileidžiantis, švilpimas, patelių – žemo tono kimus riksmas. Dažniausiai girdimi pirmas dvi tamsos valandas. Taip pat teritoriją gina aštriais ir stipriais nagais. Gerai girdi ir užuodžia. Laisvėje gyvena apie 20 metų.^[4]

Mityba

Uoslės pagalba kelių centimetrų gylyje dirvoje ar lapuose aptinka cikadas, šimtakojus, kirmėles, vorus, vikšrus, vėžiagyvius, varliagyvius. Taip pat užuodžia uogas ir nukritusius, prinokusius vaisius. Jaučia skonį. Po medžioklės dirvoje lieka kūgio formos duobutės.^[4]

Dauginimasis

Monogamai. Paukščių tuoktuvės prasideda kovo – birželio mėnesiais. Lizdus krauna urvuose, uolų plyšiuose ar rąstų drevėse.

Kiaušinius deda birželio–gruodžio mėnesiais Pietų saloje, o liepos – lapkričio mėnesiais – Stiuarto saloje.^[5] Dėtyje 1-2 dideli, balti kiaušiniai. Jų svoris apie 430 g, dydis – 129 x 78 mm (14-20 % patelės masės). Trynys užima 60 % kiaušinio tūrio. Jei deda du kiaušinius, intervalas tarp dėčių 25-30 dienų.

Peri abu tėvai, kartais padeda kiti grupės nariai. Perint išsišeria plunksnos krūtinės srityje, todėl kiaušinis gauna daugiau šilumos. Patinas netenka trečdalio kūno masės. Peri 75-84 dienas.

Išsiritę jaunikliai sveria 275 g ir yra 12 cm ilgio. Tėvai jauniklių nemaitina. Pirmomis dienomis jaunikliams pakanka maisto iš trynio. Po 5-6 jie pradeda maitintis patys, o po 14-20 dienų tampa visiškai nepriklausomi. Šeimos teritorijoje lankosi apie 7 metus. Patinai lytiškai subręsta 18 mėnesių, o patelės po 3 metų.^[4]

Apsauga

Pasaulinės gamtos organizacijos duomenimis rudasis kivis yra pažeidžiama rūšis. Invazinės gyvūnų rūšys – katės, šermuonėliai, šeškai, riestauodegiai posumai, Polinezijos žiurkės minta rudojo kivio jaunikliais. Suagę kiviai yra lengvas šunų grobis. Dėl žmogaus ūkinės veiklos nyksta buveinės.

Rūšies apsaugos veiksmai:

• Plėšrūnų skaičiaus reguliavimas.
• Kiaušinių surinkimas ir inkubavimas. Paauginti iki 1200 g svorio jaunikliai paleidžiami į laisvę.
• Nuolatinis paukščių stebėjimas juos žieduojant ir radijo sekimo sistemų naudojimas

Nuorodos

Vikiteka