Scorpaeniformes

Pterois antennata

Cottus gobio

Agonus cataphractus

Cyclopterus lumpus

Dactyloptena orientalis

Blepsias cirrhosus

Los escorpeniformes (Scorpaeniformes) son un orde de actinopterigios, cercanamente rellacionáu y dacuando incluyíu nel de los perciformes. El nome del orde vien del griegu skorpaina, diminutivu d'escorpión,^[1] dáu polos allongamientos espinoses que suelen tener.

Morfoloxía

La so carauterística distintiva ye la estancia suborbital: una estensión posterior del tercer güesu infraorbital (parte del craniu, detrás de la cuenca del güeyu) al traviés de la mexella hasta'l preopérculo, al cual ta fundida na mayoría de les especies.^[2]

Tanto la cabeza como'l cuerpu tiende a ser espinosos o tar recubiertos de plaques ósees.^[2]

Les aletes pectorales son típicamente arrondaes y dacuando enormes, con membranes ente los radios inferiores; l'aleta caudal de normal ye arredondiada, dacuando truncada y en rares especies ye ahorquillada.^[2]

Clasificación

Clasificar nes siguientes families arrexuntaes en siete suborden:^[3][2]

• Suborde Anoplopomatoidei
  • Anoplopomatidae - Bacalaos negros.

• Suborde Cottoidei
  • Abyssocottidae
  • Agonidae - Bandíos
  • Bathylutichthyidae
  • Comephoridae
  • Cottidae - Charrascos espinosos.
  • Cottocomephoridae
  • Cyclopteridae - Pez grumo.
  • Ereuniidae
  • Hemitripteridae - Charrascos cuervu.
  • Liparidae - Pexes babosos.
  • Psychrolutidae - Cabeces gordes.
  • Rhamphocottidae - Charrascos gurniadores.

• Suborde Dactylopteroidei
  • Dactylopteridae - Aliones

• Suborde Hexagrammoidei
  • Hexagrammidae - Molvas

• Suborde Normanichthyiodei
  • Normanichthyidae - Llamátigu camotillo.

• Suborder Platycephaloidei
  • Bembridae
  • Hoplichthyidae
  • Parabembridae
  • Platycephalidae

• Suborde Scorpaenoidei
  • Apistidae
  • Aploactinidae
  • Caracanthidae
  • Congiopodidae
  • Eschmeyeridae
  • Gnathanacanthidae
  • Neosebastidae
  • Pataecidae
  • Peristediidae
  • Plectrogenidae
  • Scorpaenidae - Escorpiones y Rocotes.
  • Sebastidae
  • Setarchidae
  • Synanceiidae
  • Tetrarogidae
  • Triglidae - Vaques y Roxos.

Enllaces esternos

• Wikimedia Commons acueye conteníu multimedia sobre Scorpaeniformes .

Referencies

Pterois antennata

Scorpaenichthys marmoratus

Scorpaenopsis oxycephala

Dactyloptena orientalis

Setarchidae: Setarches guentheri

Sebastidae: Sebastes marinus

Scorpaenidae: Pontinus longispinis

Əqrəbkimilər (lat. Scorpaeniformes) — Şüaüzgəcli balıqlar (Actinopterygii) dəstəsi. 1300-ə yaxın növü var.

Təsnifatı

• Anoplopomatoidei yarımdəstəsi
• Cottoidei yarımdəstəsi
• Dactylopteroidei yarımdəstəsi
• Hexagrammoidei yarımdəstəsi
• Normanichthyiodei yarımdəstəsi
• Platycephaloidei yarımdəstəsi
• Scorpaenoidei yarımdəstəsi

Eskorpeniformes edo Scorpaeniformes Aktinopterigioen klaseko izen bereko ordenako arrainez esaten da. Burua arantzaz hornitua izaten dute. Bizkarreko eta sabelaren atzealdeko hegaletan arantza itxurako batzuk izaten dituzte, pozoi guruin batzuei loturik.^[1]

Taxonomia

• Anoplopomatoidei azpiordena
  • Anoplopomatidae
• Cottoidei azpiordena
  • Cottoidea superfamilia
    • Abyssocottidae
    • Agonidae
    • Bathylutichthyidae
    • Comephoridae
    • Cottidae
    • Cottocomephoridae
    • Ereuniidae
    • Hemitripteridae
    • Icelidae
    • Psychrolutidae
    • Rhamphocottidae
  • Cyclopteroidea superfamilia
    • Cyclopteridae
    • Liparidae
• Dactylopteroidei azpiordena
  • Dactylopteridae
• Hexagrammoidei azpiordena
  • Hexagrammidae
• Normanichthyiodei azpiordena
  • Normanichthyidae
• Platycephaloidei azpiordena
  • Bembridae
  • Hoplichthyidae
  • Parabembridae
  • Platycephalidae
• Scorpaenoidei azpiordena
  • Apistidae
  • Aploactinidae
  • Caracanthidae
  • Congiopodidae
  • Eschmeyeridae
  • Gnathanacanthidae
  • Neosebastidae
  • Pataecidae
  • Peristediidae
  • Plectrogenidae
  • Scorpaenidae
  • Sebastidae
  • Setarchidae
  • Synanceiidae
  • Tetrarogidae
  • Triglidae

Generoen bilakaera

Hona hemen ordenako generoen bilakaera:^[2]

Banaketa

Erreferentziak

Skorpenžuvės (Scorpaeniformes) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) būrys. Šių žuvų plaukimo pūslė uždara. Pelekuose yra kietų spyglių. Pilviniai pelekai tarp krūtininių. Galvos skeleto kaulai dygliuoti.

Lietuvoje aptinkamos šios skorpenžuvės:

• Builis (Myoxocephalus scorpius)
• Ragys (Myoxocephalus quadricornis)
• Paprastasis kūjagalvis (Cottus gobio)
• Raibapelekis kūjagalvis (Cottus poecilopus)
• Ciegorius, arba jūrų rupūžė (Cyclopterus lumpus)

Sistematika

Būryje apie 30 šeimų ir 700 daugiausia jūrose gyvenančių rūšių.

• Pobūris. Dactylopteroidei
  • Šeima. Sparnapelekinės (Dactylopteridae}
• Pobūris. Scorpaenoidei
  • Šeima. Skorpeninės (Scorpaenidae)
  • Šeima. Mažosios velvetės (Caracanthidae)
  • Šeima. Velvetinės (Aploactinidae)
  • Šeima. Australinės velvetės (Pataecidae)
  • Šeima. Raudonosios velvetės (Gnathanacanthidae)
  • Šeima. Kiauliasnukinės (Congiopodidae)
  • Šeima. Karpuotinės (Synanceiidae)
  • Šeima. Šarvuotieji jūrgaidžiai (Peristediidae)
  • Šeima. Jūrgaidinės, Triglinės (Triglidae)
• Pobūris. Platycephaloidei
  • Šeima. Plokščiagalvinės (Bembridae)
  • Šeima. Paprastosios plokščiagalvės (Platycephalidae)
  • Šeima. Spygliuotosios plokščiagalvės (Hoplichthyidae)
• Pobūris. Anoplopomatoidei
  • Šeima. Angliažuvinės (Anoplopomatidae)
• Pobūris. Hexagrammoidei
  • Šeima. Terpūginiai (Hexagrammidae)
• Pobūris. Normanichthyiodei
  • Šeima. Čilinės plernės (Normanichthyidae)
• Pobūris. Cottoidei
  • Šeima. Kiauliaakinės plernės (Rhamphocottidae)
  • Šeima. Jūrgaidinės plernės (Ereuniidae)
  • Šeima. Plerninės, sin. kūjagalvinės (Cottidae)
  • Šeima. Skaidriosios plernės (Comephoridae)
  • Šeima. Baikalinės plernės (Cottocomephoridae)
  • Šeima. Gėlavandeniai kūjagalviai (Abyssocottidae)
  • Šeima. Plaukuotosios plernės (Hemitripteridae)
  • Šeima. Jūrų laputės (Agonidae)
  • Šeima. Buožgalvinės plernės (Psychrolutidae)
  • Šeima. Bathylutichthyidae
  • Šeima. Apvaliapelekinės (Cyclopteridae)
  • Šeima. Gleiviažuvinės (Liparidae)

Vikiteka