الأسماء في صفحات التنقل
Atlantinė silkė (Clupea harengus) – silkiažuvių būrio žuvis. Tai viena iš gausiausių žuvų rūšių pasaulyje. Paplitusios abiejose Atlanto pusėse, telkiasi į didelius būrius. Išauga iki 45 cm ilgio ir sveria daugiau nei pusę kilogramo. Minta irklakojais bei aukštesniaisiais vėžiagyviais, nedidelėmis žuvimis. Silkėmis minta ruoniai, banginiai, menkės ir kitos didesnės žuvys.
Atlantinių silkių žvejyba ilgą laiką buvo svarbi Naujosios Anglijos ir Kanados Atlanto vandenyno pakrantės provincijų ekonomikos dalis. Čia silkės buriasi santykinai netoli kranto į milžiniškus būrius, ypač pusiau uždarose Meino ir Šventojo Lauryno įlankose. Šiaurės Atlanto silkės būriai siekia iki 4 kubinių kilometrų ir telkia iki 4 milijonų žuvų.
Silkės suvartoja didžiulius zooplanktono kiekius, taip panaudodamos vėžiagyvių biomasę pelaginėje zonoje. Savo ruožtu silkės yra pagrindinis grobis aukštesniame trofiniame lygmenyje esančioms rūšims.
Atlantinė silkė paplitusi abiejose Atlanto pusėse, nuo Meino įlankos, Šventojo Lauryno įlankos, Fandžio įlankos, Labradoro jūros, Deiviso sąsiaurio, Boforto jūros iki Danijos sąsiaurių, Norvegijos jūros, Šiaurės jūros, Baltijos jūros (atskiras porūšis), Lamanšo sąsiaurio, Keltų jūros ir Biskajos įlankos.
Lietuvoje maistui silkės gabentos iš Vakarų Europos jau nuo XIII a. pab.–XIV a. pr. Jas iki XVI a. pr. dažniausiai veždavo Hanzos pirkliai (per Gdanską, Rygą, Karaliaučių). Vėliau buvo nuolat vežamos iš Europos šalių. Nuo XVIII a. iki 1811 m. Vilniuje silkėmis prekiavo druskininkų cechas. Tarpukario Lietuvoje silkės per Klaipėdą į Lietuvą vežtos iš Jungtinės Karalystės. 1929–1938 m. atlantinė silkė sudarė 97,9 % visos į Lietuvą įvežtos žuvies. Vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko 4,8 kg silkės. 1950–1969 m. lietuvių žvejai silkes žvejojo Atlanto vandenyne (vėliau dėl menkstančių išteklių žvejyba apribota).
Lietuvoje silkė tradiciškai būdavo pasninko maistas; sūdyta arba kepta valgyta su virtomis bulvėmis, duona, jos sūrime buvo mirkomos daržovės. Žemaičiai silkių dėdavo į pusryčių košę, o miltuose pavoliotų ir ant žarijų pakepintų įtrindavo į rūgusį pieną. Nuo XX a. vid. paplito vadinama silkė „pataluose“: marinuota silkė su virtų daržovių (morkų, burokėlių), svogūnų, grybų garnyru.[1]
Atlantinė silkė (Clupea harengus) – silkiažuvių būrio žuvis. Tai viena iš gausiausių žuvų rūšių pasaulyje. Paplitusios abiejose Atlanto pusėse, telkiasi į didelius būrius. Išauga iki 45 cm ilgio ir sveria daugiau nei pusę kilogramo. Minta irklakojais bei aukštesniaisiais vėžiagyviais, nedidelėmis žuvimis. Silkėmis minta ruoniai, banginiai, menkės ir kitos didesnės žuvys.
Atlantinių silkių žvejyba ilgą laiką buvo svarbi Naujosios Anglijos ir Kanados Atlanto vandenyno pakrantės provincijų ekonomikos dalis. Čia silkės buriasi santykinai netoli kranto į milžiniškus būrius, ypač pusiau uždarose Meino ir Šventojo Lauryno įlankose. Šiaurės Atlanto silkės būriai siekia iki 4 kubinių kilometrų ir telkia iki 4 milijonų žuvų.
Strimelė (Clupea harengus membras) – silkiažuvių žuvis. Dydis 25-30 cm, svoris – 40-80 g. Tai Atlantinės silkės (Clupea harengus) porūšis, prisitaikęs gyventi apysūrėje Baltijos jūroje. Kūnas plokščias. Nugara tamsi, šonai sidabriškos spalvos. Žvynai nedideli, ploni ir lengvai iškrintantys.
Strimelės laikosi dideliais būriais paviršiniuose vandens sluoksniuose. Pavasarį dažnai migruoja į Kuršių marias. Auga lėtai, subręsta 2-3 metų amžiaus. Neršia pakrantėse, apie 5-15 m gylyje, ant dumblių, smėlio ir kitokio kieto substrato.
Svarbi verslinė žuvis, sudaro apie 30-40 proc. visų Baltijoje sugaunamų žuvų. Tai gausiausia žuvis Lietuvos ekonominėje zonoje. Pagrindinė žūklė vyksta priekrantėje, netoli strimelių nerštaviečių. Žvejojamos tralais bei tinklais. Draudžiama žvejoti mažesnes nei 16 cm ilgio strimėles.
Strimelė (Clupea harengus membras) – silkiažuvių žuvis. Dydis 25-30 cm, svoris – 40-80 g. Tai Atlantinės silkės (Clupea harengus) porūšis, prisitaikęs gyventi apysūrėje Baltijos jūroje. Kūnas plokščias. Nugara tamsi, šonai sidabriškos spalvos. Žvynai nedideli, ploni ir lengvai iškrintantys.
Strimelės laikosi dideliais būriais paviršiniuose vandens sluoksniuose. Pavasarį dažnai migruoja į Kuršių marias. Auga lėtai, subręsta 2-3 metų amžiaus. Neršia pakrantėse, apie 5-15 m gylyje, ant dumblių, smėlio ir kitokio kieto substrato.
Svarbi verslinė žuvis, sudaro apie 30-40 proc. visų Baltijoje sugaunamų žuvų. Tai gausiausia žuvis Lietuvos ekonominėje zonoje. Pagrindinė žūklė vyksta priekrantėje, netoli strimelių nerštaviečių. Žvejojamos tralais bei tinklais. Draudžiama žvejoti mažesnes nei 16 cm ilgio strimėles.
