ذعرة بيضاء

Baltoji kielė (lot. Motacilla alba, angl. White Wagtail, vok. Bachstelze) – kielinių (Motacillidae) šeimos paukštis.

Paplitimas

Paplitusi Europoje, Azijoje (nuo šiaurės Sibiro iki pietų Kinijos, Mianmaro, Asamo, pietų Tibeto, Tuvos, Altajaus, Užkaukazės, Sirijos), Afrikoje (visoje išskyrus Sacharą), Aliaskos pakrantėse.

Žiemoja pietų Europoje ir Azijoje, Afrikoje.

Lietuvoje dažna rūšis. Atskrenda kovo mėn., išskrenda spalio mėn. Čia paplitęs porūšis Motacilla alba alba.

Išvaizda

Baltoji kielė

Baltosios kielės jauniklis

Viršugalvis, gerklė ir krūtinės priekis juodi, nugara šviesiai pilka. Uodega juoda, jos kraštinės plunksnos baltos. Kakta, galvos šonai ir pilvas balti. Snapas ir kojos juodi. Patelės apdare juodos spalvos mažiau kaip patino. Poilsio apdaru gerklė balta, pagurklyje juoda juostelė. Jaunikliai už suaugusius pilkesni, kakta tamsi, antuodegis juosvas. Baltoji kielė yra apie 18 centimetrų ilgio ir sveria apie 25 gramus. Kojos ilgos.

Elgsena

Gyvena prie gyvenviečių, paupiuose, prie ežerų. Lizdą krauna pastogėse, malkų krūvose, uoksuose. Deda 5-6 kiaušinius, išmargintus pilkais taškeliais. Peri 12-14 dienų. Jaunikliai lizdą palieka po 14-15 dienų. Išveda dvi vadas.

Mityba

Minta musėmis, uodais, sparvomis, vabalais, vikšrais, sliekais. Maistą gaudo ore, ieško dirvos paviršiuje, seklumose. Tai naudingas kenkėjų naikintojas.

Folkloras

Tautosakoje baltoji kielė yra vienas iš pavasario simbolių, siejamas su sniego, ledų tirpimu, kadangi atskrenda, anksti pavasarį dar tik pradėjus tirpti sniegui. Liaudyje vadinama ledspira, kielele, žiląja kiele^[1].

Šaltiniai

Vikiteka