Glyceria lithuanica is a species of grass in the family Poaceae.
It is native to Eurasia.
Kahar parthein (Glyceria lithuanica) on kõrreliste sugukonda kuuluv taimeliik.
Ta on Eestis arvatud II kaitsekategooriasse (seisuga 2012).
Kahar parthein (Glyceria lithuanica) on kõrreliste sugukonda kuuluv taimeliik.
Ta on Eestis arvatud II kaitsekategooriasse (seisuga 2012).
Korpisorsimo (Glyceria lithuanica) on monivuotinen heinä, joka kasvaa kosteilla paikoilla, esimerkiksi lehto- ja saniaiskorvissa sekä puronvarsilla. Sen kokonaislevinneisyys kattaa Euraasian pohjoisosat Atlantilta Tyynellemerelle.
Korpisorsimo kasvaa 70–120 senttimetriä korkeaksi. Lehdet sijaitsevat vuorottain, ne ovat ruodittomat, tupelliset ja vartta lyhyemmät. Lehtituppi on nuorena litteä, myöhemmin liereä, yläosastaan avoin noin 1 cm matkalta ja kiiltävä, sen yläreunassa molemmin puolin kellanruskea laikku. Lehtilapa on 4–8 millimetriä leveä, litteä, ohut, pehmeä ja pitkäsuippuinen, tummanvihreä ja kiiltävä. Kieleke on selvä, 3–4 mm pitkä ja tylppä. Kukinto 10–25 cm pitkä, suppea, nuokkuva röyhy. Röyhyn haarat ovat ohuet, veltot ja karheat. Tähkylät ovat 5–7 mm pitkät, 4–6 kukkaiset, kukat kaksineuvoiset ja vaaleanvihreät-violetinkirjavat. Ulkokale on 1–3 mm pitkä, sisäkale on 1,4–4 mm pitkä. Ulkohelve on 2,3–4 mm pitkä ja monisuoninen. Heteitä on kaksi, niiden ponnet ovat alle 0,5 mm pitkät.[1]
Korpisorsimo kukkii heinäkuussa.[1]
Korpisorsimo (Glyceria lithuanica) on monivuotinen heinä, joka kasvaa kosteilla paikoilla, esimerkiksi lehto- ja saniaiskorvissa sekä puronvarsilla. Sen kokonaislevinneisyys kattaa Euraasian pohjoisosat Atlantilta Tyynellemerelle.
Lietuvinė monažolė (Glyceria lithuanica) – miglinių (Poaceae) šeimos augalų rūšis. Paplitusi Eurazijoje[1].
Tai daugiametis, 60-150 cm aukščio žolinis augalas. Lapai platūs, linijiški, šiurkštūs, 30 cm ilgio, 0,4-0,9 cm pločio. Žiedynas – 15–30 cm ilgio šluotelė su daugybe varpučių. Žydi birželio – rugpjūčio mėnesiais.
Auga pelkėtuose miškuose, pamiškėse, upelių pakrantėse. Sutinkama Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje, Rusijoje, Kaukaze, Vidurio ir Šiaurės Europoje[2]. Lietuvoje reta, įtraukta į Raudonąją knygą.
Rūšį XIX a. pab. aprašė ir kaip Glyceria lithuanica įvardijo baltarusių botanikas Stanislovas Batys Gorskis.
Lietuvinė monažolė (Glyceria lithuanica) – miglinių (Poaceae) šeimos augalų rūšis. Paplitusi Eurazijoje.
Tai daugiametis, 60-150 cm aukščio žolinis augalas. Lapai platūs, linijiški, šiurkštūs, 30 cm ilgio, 0,4-0,9 cm pločio. Žiedynas – 15–30 cm ilgio šluotelė su daugybe varpučių. Žydi birželio – rugpjūčio mėnesiais.
Auga pelkėtuose miškuose, pamiškėse, upelių pakrantėse. Sutinkama Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje, Rusijoje, Kaukaze, Vidurio ir Šiaurės Europoje. Lietuvoje reta, įtraukta į Raudonąją knygą.
Rūšį XIX a. pab. aprašė ir kaip Glyceria lithuanica įvardijo baltarusių botanikas Stanislovas Batys Gorskis.
Manna litewska (Glyceria lithuanica (Gorski) Gorski) – gatunek rośliny z rodziny wiechlinowatych. Występuje od Polski na zachodzie po Japonię na wschodzie[2]. W Polsce jest gatunkiem bardzo rzadkim; rośnie tylko w Puszczy Rominckiej w rezerwatach: Boczki, Czarnówko i Mechacz Wielki[3].
Bylina, hemikryptofit. Rośnie w bagiennych lasach na torfowiskach, m.in. w borealnej świerczynie na torfie. Kwitnie od czerwca do sierpnia[4].
Roślina umieszczona w Polskiej Czerwonej Księdze Roślin oraz na polskiej czerwonej liście w grupie gatunków krytycznie zagrożonych (CR)[3][5].
Manna litewska (Glyceria lithuanica (Gorski) Gorski) – gatunek rośliny z rodziny wiechlinowatych. Występuje od Polski na zachodzie po Japonię na wschodzie. W Polsce jest gatunkiem bardzo rzadkim; rośnie tylko w Puszczy Rominckiej w rezerwatach: Boczki, Czarnówko i Mechacz Wielki.
Glyceria lithuanica là một loài thực vật có hoa trong họ Hòa thảo. Loài này được (Gorski) Gorski mô tả khoa học đầu tiên năm 1849.[1]
Glyceria lithuanica là một loài thực vật có hoa trong họ Hòa thảo. Loài này được (Gorski) Gorski mô tả khoa học đầu tiên năm 1849.