الأسماء في صفحات التنقل
Lietuvinė monažolė (Glyceria lithuanica) – miglinių (Poaceae) šeimos augalų rūšis. Paplitusi Eurazijoje[1].
Tai daugiametis, 60-150 cm aukščio žolinis augalas. Lapai platūs, linijiški, šiurkštūs, 30 cm ilgio, 0,4-0,9 cm pločio. Žiedynas – 15–30 cm ilgio šluotelė su daugybe varpučių. Žydi birželio – rugpjūčio mėnesiais.
Auga pelkėtuose miškuose, pamiškėse, upelių pakrantėse. Sutinkama Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje, Rusijoje, Kaukaze, Vidurio ir Šiaurės Europoje[2]. Lietuvoje reta, įtraukta į Raudonąją knygą.
Rūšį XIX a. pab. aprašė ir kaip Glyceria lithuanica įvardijo baltarusių botanikas Stanislovas Batys Gorskis.
Lietuvinė monažolė (Glyceria lithuanica) – miglinių (Poaceae) šeimos augalų rūšis. Paplitusi Eurazijoje.
Tai daugiametis, 60-150 cm aukščio žolinis augalas. Lapai platūs, linijiški, šiurkštūs, 30 cm ilgio, 0,4-0,9 cm pločio. Žiedynas – 15–30 cm ilgio šluotelė su daugybe varpučių. Žydi birželio – rugpjūčio mėnesiais.
Auga pelkėtuose miškuose, pamiškėse, upelių pakrantėse. Sutinkama Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje, Rusijoje, Kaukaze, Vidurio ir Šiaurės Europoje. Lietuvoje reta, įtraukta į Raudonąją knygą.
Rūšį XIX a. pab. aprašė ir kaip Glyceria lithuanica įvardijo baltarusių botanikas Stanislovas Batys Gorskis.
