Eurazinė kuosa (lot. Corvus monedula, angl. Western jackdaw, vok. Dohle) – varninių (Corvidae) šeimos paukštis. Lietuvoje įprastai vadinama kuosa, rečiau – kniauke, pusvarne.
Kuosos kūno ilgis 34-39 cm, išskėstų sparnų tarpugalių atstumas 64-73 cm, svoris 175–280 g. Dydžiu mažesnė už naminį karvelį, o nuo kitų varninių paukščių skiriasi dydžiu, šviesiais kaklo šonais, trumpesniu snapu, greitesniu polėkiu ir būdingu balsu. Abiejų lyčių viršugalvis, nugara, uodega ir sparnai juodi, melsvo metalo blizgesio. Kaklas pilkas, jo šonai balsvi.
Išskiriami keturi eurazinių kuosų porūšiai:
Eurazinės kuosos aptinkamos beveik visoje Europoje – Britų salose, Iberijos pusiasalyje, Maroko ir Alžyro šiaurinėse dalyse, pietiniame Vakarų Sibire, Vidurinėje Azijoje, Kašmyre, vakarų Kinijos Sindziango provincijoje. Negyvena tik Europos šiaurės pakraščiuose – šiaurinėje Skandinavijoje, šiaurinėje Rusijoje, Islandijoje.
Lietuvoje gyvena Eurazinių kuosų Corvus monedula soemmerringii porūšis. Šalyje jos iš dalies sėslios, tačiau apie 40 proc. migruoja į artimiausius šiltesnius kraštus – Lenkiją, Vokietiją. Grįžtančios pas mus pasirodo apie kovo vidurį.
Gyvena miestuose, gyvenvietėse, miškų pakraščiuose, parkuose, soduose, senose sodybose. Labai vikri ir triukšminga, dažnai laikosi su savo gentainiais – pilkosiomis varnomis, kovais, paprastaisiais krankliais. Rudenį ir žiemą didžiuliai kuosų būriai nakvoja didelių miestų ir gyvenviečių želdiniuose.
Monogamės. Gyvena nedidelėmis ir didesnėmis kolonijomis. Lizdus krauna uoksuose, pastogėse, palėpėse, bokštuose, ventiliacijos angose. Lizdus krauti pradeda kovo pabaigoje. Dažniausiai peri kolonijomis. Deda 4-6 smailiais galais, žalsvos arba melsvos spalvos su rusvomis dėmelėmis kiaušinius. Peri 17-18 dienų. Perinčią patelę maitina patinas. Išsiritusius jauniklius maitina abu porelės nariai. Susmulkintą ir seilėmis suvilgytą maistą atneša žiočių maiše. Lizdą jaunikliai palieka po 30 dienų.
Kembridžo universiteto profesorius Bird teigia, jog Varninių šeimos nariai (varnos, kuosos, kovai, šarkos, kėkštai) intelektu įvairiais aspektais prilygsta primatams, ypatingai įrankių gamyboje ir naudojime.[1]
Kuosos taip pat įsimena ir atpažįsta žmonių veidus [2]. Kembridžo universiteto tyrime kuosos skleidė įspėjamuosius garsus, jei prie jų lizdo artėjo anksčiau jų perėjimo vietas lietęs žmogus.
Eurazinės kuosos yra visalesės. Per veisimosi sezoną daugiausia minta iki 18 cm ilgio įvairiais bestuburiais – vabzdžiais, jų vikšrais, kirmėlėmis, taip pat pagauna nedidelių pelinių graužikų, šikšnosparnių, pasmaguriauja paukščių kiaušiniais. Ne veisimosi metu minta augaliniu maistu – grūdais, gilėmis, padaro žalos sodams, išlesa daug ankstyvųjų veislių obuolių, kriaušių. Žiemą lankosi sąvartynuose.
Eurazinės kuosos portretas
.jpg)
