Paprastoji kaisaka (lot. Bothrops atrox) – angių (Viperidae) šeimos nuodingų gyvačių rūšis, gyvenanti Centrinėje ir Pietų Amerikoje.
Paprastoji kaisaka yra labiausiai paplitusi ir stambiausia tarp duobagalvių angių (Crotalinae) – jos ilgis paprastai siekia iki 2 m, tačiau pasitaiko ir iki 2,5 m. Tvirtas lieknas liemuo yra pilko ar rudo atspalvio su matomu didelių rombų, apibrėžtų juoda juosta, piešiniu. Išsiskiria būdinga geltona dėme pasmakrėje, dėl ko ji yra praminta „geltonąja barzda“ (barba amarilla). Nors šiai gyvatei būdingas antžeminis naktinis gyvenimo būdas, tačiau ji puikiai plaukioja bei laipioja medžiais, esant reikalui medžioja ir dieną, yra lengvai suerzinamos. Minta smulkiais žinduoliais ir paukščiais, taip pat varlėmis ir driežais. Stambesnei aukai suleidusi nuodus, ją paleidžia ir seka jos pėdsakais, kol suranda nugaišusią.
Dauginimosi būdas – gyvavedystė. Veisiasi visus metus, nėštumo laikotarpiu pastoviai siekia išlįsti į saulės atokaitą, kad išlaikytų savo kūno ir embrionų pastovią temperatūrą. Atsiveda apie 60 jauniklių, kurie būna iki 30 cm ilgio, ryškesnių atspalvių nei suaugusios gyvatės.
Žinoma, jog šios gyvatės užsimaskavusios gali nejudėdamos ilgai tūnoti, siekdamos sumedžioti graužikų kavos ir bananų plantacijose, todėl jose dirbantys žmonės yra dažnai įgeliami. Nuodų poveikis yra stiprus ir greitas, hemotoksiškas, sužeistajam pirmąją pagalbą būtina suteikti iš karto. Būdingi simptomai: pykinimas, sąmonės aptemimas, paralyžius. Nuodingosios medžiagos naudojamos medicinos laboratorijose: iš gyvatės nuodų išskirtu batroksobinu matuojamas fibrinogeno lygis ir kraujo krešėjimo savybės.
Paprastoji kaisaka (lot. Bothrops atrox) – angių (Viperidae) šeimos nuodingų gyvačių rūšis, gyvenanti Centrinėje ir Pietų Amerikoje.
Paprastoji kaisaka yra labiausiai paplitusi ir stambiausia tarp duobagalvių angių (Crotalinae) – jos ilgis paprastai siekia iki 2 m, tačiau pasitaiko ir iki 2,5 m. Tvirtas lieknas liemuo yra pilko ar rudo atspalvio su matomu didelių rombų, apibrėžtų juoda juosta, piešiniu. Išsiskiria būdinga geltona dėme pasmakrėje, dėl ko ji yra praminta „geltonąja barzda“ (barba amarilla). Nors šiai gyvatei būdingas antžeminis naktinis gyvenimo būdas, tačiau ji puikiai plaukioja bei laipioja medžiais, esant reikalui medžioja ir dieną, yra lengvai suerzinamos. Minta smulkiais žinduoliais ir paukščiais, taip pat varlėmis ir driežais. Stambesnei aukai suleidusi nuodus, ją paleidžia ir seka jos pėdsakais, kol suranda nugaišusią.
Dauginimosi būdas – gyvavedystė. Veisiasi visus metus, nėštumo laikotarpiu pastoviai siekia išlįsti į saulės atokaitą, kad išlaikytų savo kūno ir embrionų pastovią temperatūrą. Atsiveda apie 60 jauniklių, kurie būna iki 30 cm ilgio, ryškesnių atspalvių nei suaugusios gyvatės.
Žinoma, jog šios gyvatės užsimaskavusios gali nejudėdamos ilgai tūnoti, siekdamos sumedžioti graužikų kavos ir bananų plantacijose, todėl jose dirbantys žmonės yra dažnai įgeliami. Nuodų poveikis yra stiprus ir greitas, hemotoksiškas, sužeistajam pirmąją pagalbą būtina suteikti iš karto. Būdingi simptomai: pykinimas, sąmonės aptemimas, paralyžius. Nuodingosios medžiagos naudojamos medicinos laboratorijose: iš gyvatės nuodų išskirtu batroksobinu matuojamas fibrinogeno lygis ir kraujo krešėjimo savybės.
