Mėlynžiedis vikis (lot. Vicia cracca) – pupinių (Fabaceae) šeimos vikių (Vicia) genties augalų rūšis.
Kilęs iš Europos ir Azijos. Kituose kontinentuose pasitaiko kaip įvežtinė rūšis, pvz., Šiaurės Amerikoje ji paplitusi nuo pietų Kanados iki pietų Virdžinijos.
Stiebas šliaužiojantis, gali siekti 2 m ilgį. Sudėtinį lapą sudaro po 8-12 porų 3-8 cm ilgio lapelių. Žiedai sudėtiniai, spalva vyrauja nuo purpurinės iki violetinės. Sėkla – žirnis.
Mėlynžiedis vikis – labai dažnas vasaros pievų augalas.
Tai svarbus pašarinis augalas, bei nektaro šaltinis. Taip pat naudingas ir kitiems augalams, nes kaip ir kiti ankštiniai augalai, turi azoto fiksacijos savybių. Mėlynžiedžius vikius kaip nektaro šaltinį labai mėgsta bitės ir drugeliai. Taip pat gali būti naudojami erozijos stabdymui.
Dekoratyvinių paukščių (pvz., banguotųjų papūgėlių) augintojai mėlynžiedius vikius naudoja kaip maistingą pašarą.
Kai kuriuose regionuose laikoma invazine rūšimi, nes užgožia vietines rūšis.
Mėlynžiedis vikis (lot. Vicia cracca) – pupinių (Fabaceae) šeimos vikių (Vicia) genties augalų rūšis.
Kilęs iš Europos ir Azijos. Kituose kontinentuose pasitaiko kaip įvežtinė rūšis, pvz., Šiaurės Amerikoje ji paplitusi nuo pietų Kanados iki pietų Virdžinijos.
Stiebas šliaužiojantis, gali siekti 2 m ilgį. Sudėtinį lapą sudaro po 8-12 porų 3-8 cm ilgio lapelių. Žiedai sudėtiniai, spalva vyrauja nuo purpurinės iki violetinės. Sėkla – žirnis.
Mėlynžiedis vikis – labai dažnas vasaros pievų augalas.
