Raudongalvis baltikenis (lot. Tricholomopsis rutilans) – baltikinių (Tricholomataceae) šeimos, baltikenių (Tricholomopsis) genties grybų rūšis.
Negyva spygliuočių ir lapuočių mediena.
Vasara, ruduo.
Kepurėlė ir kotas purpuriškai raudoni, žvyneliuoti.
Vaisiakūniai dideli, mėsingi. Kepurėlė 8–15 (25) cm skersmens, jaunų – varpelio formos, senesnių – paplokščia, rudai raudona, rudai geltona ar violetiškai raudona, žvynuota, ypač šerpetota centrinė dalis. Lakšteliai geltoni, tankūs, platūs, priaugtiniai. Kotas 5–15 (20)×1–5 cm, geltonas, apaugęs raudonais purpuriškais žvyneliais, sumedėjęs. Trama kieta, nekarti, geltona, stora. Sporos 7–8×5–7 μm.
Būdingi požymiai: mėsingi vaisiakūniai, tamprūs, dažniausiai auga ant pušies, eglės, bet kotas maistui nevartojamas, nes yra kietas, sumedėjęs. Labai dažnas. Naudingas miškui, nes ardo negyvą medieną.
Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 155 psl.
Raudongalvis baltikenis (lot. Tricholomopsis rutilans) – baltikinių (Tricholomataceae) šeimos, baltikenių (Tricholomopsis) genties grybų rūšis.
Augimo vietaNegyva spygliuočių ir lapuočių mediena.
Augimo laikasVasara, ruduo.
Pagrindiniai požymiaiKepurėlė ir kotas purpuriškai raudoni, žvyneliuoti.
Vaisiakūniai dideli, mėsingi. Kepurėlė 8–15 (25) cm skersmens, jaunų – varpelio formos, senesnių – paplokščia, rudai raudona, rudai geltona ar violetiškai raudona, žvynuota, ypač šerpetota centrinė dalis. Lakšteliai geltoni, tankūs, platūs, priaugtiniai. Kotas 5–15 (20)×1–5 cm, geltonas, apaugęs raudonais purpuriškais žvyneliais, sumedėjęs. Trama kieta, nekarti, geltona, stora. Sporos 7–8×5–7 μm.
Būdingi požymiai: mėsingi vaisiakūniai, tamprūs, dažniausiai auga ant pušies, eglės, bet kotas maistui nevartojamas, nes yra kietas, sumedėjęs. Labai dažnas. Naudingas miškui, nes ardo negyvą medieną.
