Pteridophyta

Qıjıkimilər (lat. Pteridophyta) - bitki şöbəsi.^[1]

Qıjıkimilərin əlamətləri

Qıjıkimilər ali sporlu bitkilərdir.Mamırlardan fərqli olaraq,qıjıkimilərin gövdə və yarpaqdan başqa inkişaf etmiş kökləri də olur.Onlar sporlar vasitəsilə çoxalır.Mayalanma prosesi,mamırlardakı kimi,suyun iştirakı ilə gedir.

Qıjıkimilərin müxtəlifliyi

Qıjıkimilərə qıjılar,qatırquyruğuları və plaunlar aiddir.Qədim bitkilər olan qıjıkimilərə rütubətli və kölgəli yerlərdə,xüsusən meşə örtüyü altında rast gəlinir.Əksəriyyətinin gövdəsi otşəkillidir,lakin tropik Asiya,Avstraliya,Mərkəzi və Cənubi Amerika kimi zonalarda bəzi ağacşəkilli formalara da təsadüf edilir.Qıjıkimilər arasında lianlara da rast gəlinir.

Qıjılar

Qıjıların bədən ölçüləri bir neçə mm-dən bir neçə metrə qədər olur.Geniş yayılmış nümayəndəsi olan erkək qıjı çoxillik bitkidir,yerüstü gövdəsi olmur.Yeraltı gövdəsi kökümsovdur.Kökümsovlardan əlavə köklər və yerüstü yarpaqlar çıxır.Erkək qıjının cavan yarpaqlarının ucları spiralvari burulur və zoğ kimi uc hissədən böyüyür.

İstinadlar

1. ↑ Elşad Qurbanov. Ali bitkilərin sistematikası, Bakı, 2009.

https://biolog2017.wordpress.com/?p=777

Šertvūnai (lot. Polypodiophyta) – eukariotų (Eukaryota) domeno augalų (Plantae) karalystės skyrius. Priklauso sporinių induočių grupei. Pagal ankstesnę nomenklatūrą šis skyrius anksčiau buvo vadinamas papartūnų vardu (Pterydophyta), tačiau tipinė gentis, iš kurios vardo turėtų būti kildinamas skyriaus pavadinimas, yra Polypodium (šertvė).

Tai vasaržaliai, rečiau visžaliai daugiamečiai žoliniai augalai, turintys mėsingą šakniastiebį, kurio viršūnėje kasmet išauga lapų kuokštas ar vienas stambus lapas. Lapų apatinėje pusėje arba ant pakitusių lapų (sporofilų) būna susitelkusios sporos, t. y. sporangių telkiniai, kuriose subręsta izosporos. Esant pakankamai drėgmei ir šilumai, sporos sudygsta ir iš jų išauga savarankiški širdelės formos polaiškiai, kurie subrendę peržiemoja. Ant polaiškio susiformuoja lytiniai organai. Įvykus apvasinimui, iš kiaušialąstės atsiranda jaunas sporofitas (naujas augalas), kuris labai greitai auga ir po 3-4 mėn. tampa visai savarankišku augalu. Vegetatyviniu būdu dauginasi gemaliniais pumpurais.

Iš viso šertvūnų skyriuje žinoma apie 11 000 rūšių. Lietuvoje auga 27 rūšys. Kai kurios rūšys pritaikomos dekoratyviniuose želdiniuose.

Lietuvos šertvūnų skyriaus augalų sistema

Klasė. Driežlielainiai (Ophioglossopsida)

• Eilė. Driežlieluočiai (Ophioglossales)
  • Šeima. Driežlieliniai (Ophioglosaceae)
    • Gentis. Varpenis (Botrychium)
      • Rūšis. Paprastasis varpenis (Botrychium lunaria)
      • Rūšis. Šakotasis varpenis (Botrychium multifidum)
      • Rūšis. Mažasis varpenis (Botrychium simplex)
      • Rūšis. Virgininis varpenis (Botrychium virginianum)
    • Gentis. Driežlielė (Ophioglossum)
      • Rūšis. Vienalapė driežlielė (Ophioglossum vulgatum)

Klasė. Šertvainiai (Polypodiopsida)

• Eilė. Šertvuočiai (Polypodiales)
  • Šeima. Denstetijiniai (Dennstaedtiaceae)
    • Gentis. Šakys (Pteridium)
      • Rūšis. Didžialapis šakys (Pteridium aquilinum)
  • Šeima. Pelkiapapartiniai (Thelypteridaceae)
    • Gentis. Kalnapapartis (Oreopteris)
      • Rūšis. Paprastasis kalnapapartis (Oreopteris limbosperma). Ieškotina rūšis.
    • Gentis. Papartuolis (Phegopteris)
      • Rūšis. Plaukuotasis papartuolis (Phegopteris connectilis)
    • Gentis. Pelkiapapartis (Thelypteris)
      • Rūšis. Paprastasis pelkiapapartis (Thelypteris palustris)
  • Šeima. Kalnarūtiniai (Aspleniaceae)
    • Gentis. Kalnarūtė (Asplenium)
      • Rūšis. Mūrinė kalnarūtė (Asplenium ruta-muraria)
      • Rūšis. Šerinė kalnarūtė (Asplenium trichomanes)
      • Rūšis. Žalioji kalnarūtė (Asplenium viride)
  • Šeima. Vudsijiniai (Woodsiaceae)
    • Gentis. Blužniapapartis (Athyrium)
      • Rūšis. Paprastasis blužniapapartis (Athyrium filix-femina)
    • Gentis. Sprakšė (Cystopteris)
      • Rūšis. Trapioji sprakšė (Cystopteris fragilis)
    • Gentis. Papartenis (Gymnocarpium)
      • Rūšis. Trikampis papartenis (Gymnocarpium dryopteris)
      • Rūšis. Kalkinis papartenis (Gymnocarpium robertianum). Ieškotina rūšis.
    • Gentis. Jonpapartis (Matteuccia)
      • Rūšis. Paupinis jonpapartis (Matteuccia struthiopteris)
  • Šeima. Papartiniai (Dryopteridaceae)
    • Gentis. Papartis (Dryopteris)
      • Rūšis. Smailialapis papartis (Dryopteris carthusiana)
      • Rūšis. Skiauterinis papartis (Dryopteris cristata)
      • Rūšis. Skėstalapis papartis (Dryopteris dilatata)
      • Rūšis. Nelygialapis papartis (Dryopteris expansa)
      • Rūšis. Kelminis papartis (Dryopteris filix-mas)
    • Gentis. Spyglainis (Polystichum)
      • Rūšis. Miškinis spyglainis (Plystichum aculeatum)
  • Šeima. Unksmeniniai (Blechnaceae)
    • Gentis. Unksmenė (Blechnum)
      • Rūšis. Varpotoji unksmenė (Blechnum spicant). Ieškotina rūšis. Pav.
  • Šeima. Šertviniai (Polypodiaceae)
    • Gentis. Šertvė (Polypodium)
      • Rūšis. Paprastoji šertvė (Polypodium vulgare)
• Eilė. Plūstiečiai (Salviniales)
  • Šeima. Plūstiniai (Salviniaceae)
    • Gentis. Plūstis (Salvinia)
      • Rūšis. Plūduriuojančioji plūstis (Salvinia natans). Galbūt išnykusi rūšis, ieškotina.
  • Šeima. Azoliniai (Azollaceae)
    • Gentis. Azolė (Azolla)
      • Rūšis. Šakotoji azolė (Azolla filiculoides). Užneštinė rūšis.

Nuorodos

• Gudžinskas Z. 1999: Lietuvos induočiai augalai. – Vilnius. 212 P. ISBN 9986-662-14-1.