nomes no trilho de navegação
Tikrasis kakavmedis (Theobroma cacao) – sterkulijinių (Sterculiaceae) šeimos kakavmedžių (Theobroma) genties augalų rūšis.
Tai 4-8 m visžalis medis. Lapai pražangūs, paprastieji, 10–40 cm ilgio, 5–20 cm. Žiedai nedideli, balti, susitelkę į žiedų šluoteles, auga tiesiai ant augalo kamieno. Apdulkinami Forcipomyiinae šeimos mašalų. Vaisius – kiaušiniška sėklų dėžutė, jos ilgis 15–30 cm, plotis 8–10 cm, nokstant keičia spalvą iš geltonos į oranžinę ir sunokęs sveria ~500 g. Viduje yra 20-60 rudų sėklų, vadinamų kakavos pupelėmis.
Tikrasis kakavmedis kilo iš Amazonijos tropinių miškų, vėliau domestikuotas ir paplito po Centrinę Ameriką ir Mezoameriką. Dabar laukiniai kakavmedžiai randami tropinėse Andų pašlaitėse, 200–400 m aukštyje. Jiems reikia gausios drėgmės, geros dirvos, mėgsta paunksmę. XV a. apie kakavmedžius sužinojo europiečiai, jie imti auginti įvairiuose tropiniuose pasaulio regionuose – Vakarų Afrikoje, Pietryčių Azijoje, Okeanijoje, Karibuose. Pavadinimas „kakava“ kilo iš Mezoamerikos indėnų kalbų – majų kakaw ar nahuatlių cacahuatl.
Tikrojo kakavmedžio sėklos yra pagrindinis kakavos, iš kurios gaminamas šokoladas bei kakavos gėrimas, ingredientas. Sėklose gausu augalinių riebalų, iš kurių gaminamas kakavos sviestas. Iš vaisiaus minkštimo vietomis gaminamos sultys. Actekai ir majai itin gerbė kakavmedžius ir kakavą, turėjo paskyrę kakavos dievybes, kurioms aukojo šunis ir kitus gyvūnus. Iš kakavos buvo gaminami ne tik įvairūs gėrimai, tačiau kakavos pupelės naudotos ir kaip valiuta.
Žiedas
Vaisiai
Sėklos
Malta kakava
Theobroma cacao - Museum specimen
Tikrasis kakavmedis (Theobroma cacao) – sterkulijinių (Sterculiaceae) šeimos kakavmedžių (Theobroma) genties augalų rūšis.
Tai 4-8 m visžalis medis. Lapai pražangūs, paprastieji, 10–40 cm ilgio, 5–20 cm. Žiedai nedideli, balti, susitelkę į žiedų šluoteles, auga tiesiai ant augalo kamieno. Apdulkinami Forcipomyiinae šeimos mašalų. Vaisius – kiaušiniška sėklų dėžutė, jos ilgis 15–30 cm, plotis 8–10 cm, nokstant keičia spalvą iš geltonos į oranžinę ir sunokęs sveria ~500 g. Viduje yra 20-60 rudų sėklų, vadinamų kakavos pupelėmis.
Tikrasis kakavmedis kilo iš Amazonijos tropinių miškų, vėliau domestikuotas ir paplito po Centrinę Ameriką ir Mezoameriką. Dabar laukiniai kakavmedžiai randami tropinėse Andų pašlaitėse, 200–400 m aukštyje. Jiems reikia gausios drėgmės, geros dirvos, mėgsta paunksmę. XV a. apie kakavmedžius sužinojo europiečiai, jie imti auginti įvairiuose tropiniuose pasaulio regionuose – Vakarų Afrikoje, Pietryčių Azijoje, Okeanijoje, Karibuose. Pavadinimas „kakava“ kilo iš Mezoamerikos indėnų kalbų – majų kakaw ar nahuatlių cacahuatl.
Tikrojo kakavmedžio sėklos yra pagrindinis kakavos, iš kurios gaminamas šokoladas bei kakavos gėrimas, ingredientas. Sėklose gausu augalinių riebalų, iš kurių gaminamas kakavos sviestas. Iš vaisiaus minkštimo vietomis gaminamos sultys. Actekai ir majai itin gerbė kakavmedžius ir kakavą, turėjo paskyrę kakavos dievybes, kurioms aukojo šunis ir kitus gyvūnus. Iš kakavos buvo gaminami ne tik įvairūs gėrimai, tačiau kakavos pupelės naudotos ir kaip valiuta.
Žiedas
Vaisiai
Sėklos
Malta kakava
Theobroma cacao - Museum specimen
