Lamniformes is 'n vis-orde wat hoort tot die klas Elasmobranchii.
Die volgende families is deel van die orde Lamniformes:
Lamniformes is 'n vis-orde wat hoort tot die klas Elasmobranchii.
Die volgende families is deel van die orde Lamniformes:
Alopiidae Cetorhinidae Lamnidae Megachasmidae Mitsukurinidae Odontaspididae Pseudocarchariidae
Lamnokimilər (lat. Lamniformes) — Akulalar dəstəüstünə aid dəstə. Lamnokimilərin nümayəndələri böyük okean akulaları olub, torpedoşəkilli formaya malikdirlər. İkanlı axça olmayan bir anal və iki kürək üzgəclərinə malikdirlər. Tipik olan dəniz tülküsünün, siyənək akulanın, mavi-göy akulaların, adamyeyən və ya "ağ ölüm" akulanın və dinc akulanın uzunluğu 2,5 m-dən 7m-ə qədər çatır. Bunlar əsasən balıqlar (siyənək, sardin, qızılbalıq və s.) və su quşları ilə qidalanır. Mavi-göy akulanın mədəsindən çıxarılmış 360 kq yemin 67 kq-ı bir qılınc balığı olmuşdur. "Ağ ölüm" akula uzunluğu 2-2,5 molan balığı bütöv uda bilir. Bu akula insan üçün ən təhlükəlidir. Lamnokimilərin nümayəndələri isti və mülayim iqlim sularında yaşayırlar. Onların əksəriyyəti insan üçün təhlükəlidir.
Lamnokimilər (lat. Lamniformes) — Akulalar dəstəüstünə aid dəstə. Lamnokimilərin nümayəndələri böyük okean akulaları olub, torpedoşəkilli formaya malikdirlər. İkanlı axça olmayan bir anal və iki kürək üzgəclərinə malikdirlər. Tipik olan dəniz tülküsünün, siyənək akulanın, mavi-göy akulaların, adamyeyən və ya "ağ ölüm" akulanın və dinc akulanın uzunluğu 2,5 m-dən 7m-ə qədər çatır. Bunlar əsasən balıqlar (siyənək, sardin, qızılbalıq və s.) və su quşları ilə qidalanır. Mavi-göy akulanın mədəsindən çıxarılmış 360 kq yemin 67 kq-ı bir qılınc balığı olmuşdur. "Ağ ölüm" akula uzunluğu 2-2,5 molan balığı bütöv uda bilir. Bu akula insan üçün ən təhlükəlidir. Lamnokimilərin nümayəndələri isti və mülayim iqlim sularında yaşayırlar. Onların əksəriyyəti insan üçün təhlükəlidir.
Els lamniformes són un ordre de taurons. Inclouen algunes de les espècies més familiars de taurons, com el tauró blanc; i algunes espècies extremament rares, com el tauró bocaample. Hi ha espècies que presenten canibalisme intrataurí i apareixen a prop de la costa o a regions oceàniques. Inclou espècies perilloses.
Les seves característiques inclouen: dues aletes dorsals, una aleta anal i el lòbul superior de la caudal és llarg. Tenen cinc escletxes branquials, ulls que manquen de membrana nictitant, el moro allargat i la boca, molt ample, arriba fins darrere els ulls.
A Wikimedia Commons hi ha contingut multimèdia relatiu a: LamniformesŽraloci řádu Lamniformes (obrouni) mají dvě hřbetní ploutve a řitní ploutev. Dále také mají oční ochrannou blánu. Nejznámější představitel tohoto řádu žraloků je žralok bílý. Do tohoto řádu patří 16 druhů žraloků v 7 rodech.
Žraloci řádu Lamniformes (obrouni) mají dvě hřbetní ploutve a řitní ploutev. Dále také mají oční ochrannou blánu. Nejznámější představitel tohoto řádu žraloků je žralok bílý. Do tohoto řádu patří 16 druhů žraloků v 7 rodech.
Makrelenhaiartige (Lamniformes) sind eine Ordnung der Haie, zu der ebenso unterschiedliche wie bekannte Arten wie der Weiße Hai, der Riesenhai, der Sandtigerhai, die Fuchshaie oder der Kurzflossen-Mako zählen.
Anders als bei anderen Ordnungen gibt es bei den Makrelenhaiartigen kein gemeinsames Merkmal, das eine Zuordnung sofort möglich macht, erst in der Kombination mehrerer Merkmale lässt sich die Zuordnung vereindeutlichen. Merkmale sind:
Viele Vertreter dieser Ordnung sind in der Lage, sich durch das Speichern von Wärme in einem Netz von Kapillargefäßen (Rete mirabilis) weniger von der Umgebungstemperatur abhängig als andere Fische zu bewegen.
Zwei Makrelenhaiartige, der Riesenhai (Cetorhinus maximus) und der Riesenmaulhai (Megachasma pelagios) leben von Plankton, die übrigen fressen größere Tiere, der Weiße Hai (Carcharodon carcharias) frisst auch Meeressäuger.
Makrelenhaiartige sind ovovivipar, die Jungen verlassen noch im Mutterleib die Eihülle und werden unmittelbar danach geboren.
Es gibt acht rezente Familien, von denen sechs monotypisch sind, zehn Gattungen und 15 rezente Arten.
Die verwandtschaftlichen Beziehungen der verschiedenen Familien gibt folgendes Kladogramm wieder:[2]
LamniformesFuchshaie (Alopiidae)
Großaugen-Fuchshai (Alopias superciliosus)
Kleinzahn-Sandtigerhaie (Odontaspididae)
Krokodilhai (Pseudocarchariidae)
Riesenmaulhai (Megachasmidae)
Riesenhai (Cetorhinidae)
Sandtigerhai (Carchariidae)
Makrelenhaie (Lamnidae)
Koboldhai (Mitsukurinidae)
Makrelenhaiartige lassen sich fossil seit der Unteren Kreidezeit nachweisen. Die meisten fossil beschriebenen Taxa sind allerdings nur durch ihre Zähne bekannt. Zehn ausgestorbene Familien wurden beschrieben, die Pseudoscapanorhynchidae (Unterkreide), die Haimirichiidae (Unterkreide)[3], die Cretoxyrhinidae (Untere Kreide bis Paläozän), die Anacoracidae (Kreidezeit), die Archaeolamnidae, Cardabiodontidae und Pseudocoracidae (Oberkreide), die Otodontidae (Paläozän bis Pliozän) und die Xiphodolamiidae (Eozän). Bis zum Ende der Kreide waren die Makrelenhaiartigen die dominierende Haiordnung in den Ozeanen. Nach dem Massenaussterben an der Kreide-Paläogen-Grenze, bei dem sie stark dezimiert wurden, sind die Grundhaie (Carcharhiniformes) die dominierende Haigruppe geworden.[4] Zu den Makrelenhaiartigen gehört auch der ausgestorbene, riesige Megalodon (Otodus megalodon), der vom Miozän bis zum Altpleistozän vor 5 bis 1,6 Millionen Jahren lebte.
Im März 2021 wurde die Familie Aquilolamnidae mit Aquilolamna milarcae als einziger Art beschrieben und provisorisch den Makrelenhaiartigen zugeordnet. Aquilolamna lebte in der Oberkreide und besaß lange, flügelähnliche Brustflossen, ähnlich wie die heutigen Mantarochen, und ernährte sich wahrscheinlich als Filtrierer von Plankton. Da die für eine systematische Zuordnung wichtigen Zähne im Fossil nicht sichtbar sind, ist es nicht sicher, ob es sich bei den Aquilolamnidae tatsächlich um Makrelenhaiartige handelt.[5]
Makrelenhaiartige (Lamniformes) sind eine Ordnung der Haie, zu der ebenso unterschiedliche wie bekannte Arten wie der Weiße Hai, der Riesenhai, der Sandtigerhai, die Fuchshaie oder der Kurzflossen-Mako zählen.
Ламна түспөлдүүлөр (лат. Lamniformes) — акулалардын бир түркүмү.
The Lamniformes (/ˈlæmnɪfɔːrmiːz/, from Greek lamna "fish of prey") are an order of sharks commonly known as mackerel sharks (which may also refer specifically to the family Lamnidae). It includes some of the most familiar species of sharks, such as the great white,[1] as well as more unusual representatives, such as the goblin shark and megamouth shark.
Members of the order are distinguished by possessing two dorsal fins, an anal fin, five gill slits, eyes without nictitating membranes, and a mouth extending behind the eyes. Species in two families of Lamniformes – Lamnidae and Alopiidae – are distinguished for maintaining a higher body temperature than the surrounding waters.[2]
Members of the group include macropredators, generally of medium-large size, including the largest macropredatory shark ever, the extinct Otodus megalodon, as well as large planktivores.[3]
The oldest member of the group is the small (~1 metre (3.3 ft) long) carpet shark-like Palaeocarcharias, known from the Middle and Late Jurassic, which shares the distinctive tooth histology of most lamniform sharks, which lack orthodentine.[4] Lamniformes underwent a major adaptive radiation during the Cretaceous and became prominent elements of oceanic ecosystems.[5][3][6] They reached their highest diversity during the Late Cretaceous, but severely declined during the K-Pg extinction, before rebounding to a high but lower diversity peak during the Paleogene. Lamniformes have severely declined over the last 20 million years, with only 15 species alive today, compared to over 290 extant species in the Carcharhiniformes, which have evolved into medium and large body sizes during the same timeframe. The causes of the decline are uncertain, but are likely to have involved both biotic factors like competition and non-biotic factors like temperature and sea level.[7][8]
The order Lamniformes includes 10 families with 22 species, with a total of seven living families and 17 living species:
Order Lamniformes
In 2010, Greenpeace International added the shortfin mako shark (Isurus oxyrinchus) to its seafood red list. [27]
The Lamniformes (/ˈlæmnɪfɔːrmiːz/, from Greek lamna "fish of prey") are an order of sharks commonly known as mackerel sharks (which may also refer specifically to the family Lamnidae). It includes some of the most familiar species of sharks, such as the great white, as well as more unusual representatives, such as the goblin shark and megamouth shark.
Members of the order are distinguished by possessing two dorsal fins, an anal fin, five gill slits, eyes without nictitating membranes, and a mouth extending behind the eyes. Species in two families of Lamniformes – Lamnidae and Alopiidae – are distinguished for maintaining a higher body temperature than the surrounding waters.
Members of the group include macropredators, generally of medium-large size, including the largest macropredatory shark ever, the extinct Otodus megalodon, as well as large planktivores.
The oldest member of the group is the small (~1 metre (3.3 ft) long) carpet shark-like Palaeocarcharias, known from the Middle and Late Jurassic, which shares the distinctive tooth histology of most lamniform sharks, which lack orthodentine. Lamniformes underwent a major adaptive radiation during the Cretaceous and became prominent elements of oceanic ecosystems. They reached their highest diversity during the Late Cretaceous, but severely declined during the K-Pg extinction, before rebounding to a high but lower diversity peak during the Paleogene. Lamniformes have severely declined over the last 20 million years, with only 15 species alive today, compared to over 290 extant species in the Carcharhiniformes, which have evolved into medium and large body sizes during the same timeframe. The causes of the decline are uncertain, but are likely to have involved both biotic factors like competition and non-biotic factors like temperature and sea level.
Lamnoformaj estas ordo de ŝarkoj, ofte konataj kiel makoŝarkoj aŭ blankaj ŝarkoj, kvankam tio povas kongrui ankaŭ kun la familio de Lamnedoj. Ili estas grandaj, rapidaj ŝarkoj, trovigantaj en oceanoj tutmonde. La nomo de la ordo estis formita el la greka vorto, lamna, kiu signifas predofiŝo, kaj ĝi siavice estas derivita el la greka legenda estaĵo, nome Lamio.[1]
Ĝi inkludas kelkajn el la plej familiaraj specioj de ŝarkoj, kiel la Blanka ŝarko, same kiel ankaŭ pli raraj reprezentantojn, kiel la Micukuro kaj la Grandbuŝa ŝarko.
Estas sep agnoskitaj vivantaj familioj, nome la jenaj:
Lamnoformaj estas ordo de ŝarkoj, ofte konataj kiel makoŝarkoj aŭ blankaj ŝarkoj, kvankam tio povas kongrui ankaŭ kun la familio de Lamnedoj. Ili estas grandaj, rapidaj ŝarkoj, trovigantaj en oceanoj tutmonde. La nomo de la ordo estis formita el la greka vorto, lamna, kiu signifas predofiŝo, kaj ĝi siavice estas derivita el la greka legenda estaĵo, nome Lamio.
Ĝi inkludas kelkajn el la plej familiaraj specioj de ŝarkoj, kiel la Blanka ŝarko, same kiel ankaŭ pli raraj reprezentantojn, kiel la Micukuro kaj la Grandbuŝa ŝarko.
Lamniformes es un orden de elasmobranquios selacimorfos[1] que incluye numerosas especies de tiburones, algunas tan conocidas como es el gran tiburón blanco (Carcharodon carcharias), mientras que otras son tan extrañas como el tiburón de boca ancha (Megachasma pelagios) o el tiburón duende (Mitsukurina owstoni).
Poseen dos aletas dorsales sin espinas y una aleta anal; con cinco hendiduras branquiales y, normalmente, con espiráculos pequeños situados tras los ojos. Ojos sin membranas nictitantes y unas mandíbulas que se extienden por detrás de los ojos.
(Los enlaces externos conducen a la descripción de la especie en FishBase)
Familia Odontaspididae
Familia Pseudocarchariidae
Familia Mitsukurinidae
[6] Familia Megachasmidae
Familia Alopiidae
Familia Cetorhinidae
Familia Lamnidae
Familia Truyolsodontidae
FamiliaOtodontidae
Lamniformes es un orden de elasmobranquios selacimorfos que incluye numerosas especies de tiburones, algunas tan conocidas como es el gran tiburón blanco (Carcharodon carcharias), mientras que otras son tan extrañas como el tiburón de boca ancha (Megachasma pelagios) o el tiburón duende (Mitsukurina owstoni).
Lamniformes elasmobrankioen ur gazian bizi den marrazo ordenako bat da.
Lamniformes elasmobrankioen ur gazian bizi den marrazo ordenako bat da.
Sillihaikalat, aiemmin myös haikalat, (Lamniformes) on rustokaloihin kuuluva kalalahko. Siihen kuuluu monia tunnettuja hailajeja, kuten sillihai, valkohai, peikkohai ja jättiläishai, yhteensä noin 15 lajia seitsemässä heimossa. Sillihaikaloilla on kaksi ruodotonta selkäevää ja peräevä, viisi kidusaukkoa; suu ulottuu pitkälle silmien taakse ja silmistä puuttuu vilkkuluomi.
Sillihaikalat, aiemmin myös haikalat, (Lamniformes) on rustokaloihin kuuluva kalalahko. Siihen kuuluu monia tunnettuja hailajeja, kuten sillihai, valkohai, peikkohai ja jättiläishai, yhteensä noin 15 lajia seitsemässä heimossa. Sillihaikaloilla on kaksi ruodotonta selkäevää ja peräevä, viisi kidusaukkoa; suu ulottuu pitkälle silmien taakse ja silmistä puuttuu vilkkuluomi.
Les Lamniformes sont un ordre de requins qui inclut les plus connues des espèces de requin comme le grand requin blanc, des espèces extrêmement rares comme les requins grande-gueule ou encore des requins fossiles de grande taille comme Mégalodon.
Lamniforme est issu du grec lamna ou lamnaes signifiant « requin », suivi du terme « forme » (du latin forma).
Selon World Register of Marine Species (10 mars 2016)[1] :
Les Lamniformes sont un ordre de requins qui inclut les plus connues des espèces de requin comme le grand requin blanc, des espèces extrêmement rares comme les requins grande-gueule ou encore des requins fossiles de grande taille comme Mégalodon.
Os Lamniformes son unha orde de condrictios elasmobranquios selaquimorfos[2] que inclúe numerosas especies de tiburóns, algunhas tan coñecidas como o tiburón branco (Carcharodon carcharias), mentres que outras son tan estrañas como o tiburón de boca ancha (Megachasma pelagios) ou o quenlla fociñuda (Mitsukurina owstoni).
Posúen dúas aletas dorsais sen espiñas e unha aleta anal. Teñen cinco fendeduras branquiais e, normalmente, espiráculos pequenos situados tras os ollos, que carecen de membranas nictitantes. Aas mandíbulas esténdense até máis atrás dos ollos.
Orde Lamniformes
En augas próximas ás nosas costas están citadas as seguintes especies da orde:[3][4]
Os Lamniformes son unha orde de condrictios elasmobranquios selaquimorfos que inclúe numerosas especies de tiburóns, algunhas tan coñecidas como o tiburón branco (Carcharodon carcharias), mentres que outras son tan estrañas como o tiburón de boca ancha (Megachasma pelagios) ou o quenlla fociñuda (Mitsukurina owstoni).
Psine (lat. Lamniformes), red morskih pasa u nadresu Galeomorphi čije se vrste za ljude smatraju najopasnijima. Podijeljeni su na sedam porodica[1]
Izumrle porodice
Lamniformes incertae sedis
Ime porodice Carchariidae nije prihvačeno i sinonim je za Odontaspididae Müller & Henle, 1839
Na Zajedničkom poslužitelju postoje datoteke vezane uz: Psine Wikivrste imaju podatke o: LamniformesPsine (lat. Lamniformes), red morskih pasa u nadresu Galeomorphi čije se vrste za ljude smatraju najopasnijima. Podijeljeni su na sedam porodica
L'ordine dei Lamniformi (Lamniformes) comprende 7 famiglie e 16 specie di squali, mostrano sovente delle caratteristiche morfologiche e comportamentali molto diverse tra loro. Comprende squali dal corpo fusiforme. Alcune specie sono pericolose per l'uomo, soprattutto quelli della famiglia Lamnidae che comprende lo squalo bianco.
Famiglia Odontaspididae
Famiglia Mitsukurinidae
Famiglia Pseudocarchariidae
Famiglia Megachasmidae
Famiglia Alopiidae
Famiglia Cetorhinidae
Famiglia Lamnidae
Famiglia Aquilolamnidae
L'ordine dei Lamniformi (Lamniformes) comprende 7 famiglie e 16 specie di squali, mostrano sovente delle caratteristiche morfologiche e comportamentali molto diverse tra loro. Comprende squali dal corpo fusiforme. Alcune specie sono pericolose per l'uomo, soprattutto quelli della famiglia Lamnidae che comprende lo squalo bianco.
Lamniformes sunt ordo maximus squalorum, plus quam 197 species comprehendens.
Squalis lamniformibus sunt pinnae dorsales, pinna analis, et quinque branchiarum.
Lamniformes sunt ordo maximus squalorum, plus quam 197 species comprehendens.
Squalis lamniformibus sunt pinnae dorsales, pinna analis, et quinque branchiarum.
Tikrosios rykliažuvės (lot. Lamniformes, vok. Makrelenhaiartige) – ryklių (Selachomorpha) būrys. Būdingiausi požymiai: du nugariniai ir vienas analinis pelekai, 5 žiaunų plyšiai, akys be mirksinčios membranos.
Būryje yra šios šeimos:
Makreļhaizivjveidīgās (Lamniformes) ir skrimšļzivju klases (Chondrichthyes) haizivju kārta. Tajā ir 7 mūsdienās dzīvojošu sugu dzimtas. Šī kārta apvieno vienas no vispazīstamākajām un dīvainākajām haizivju sugām pasaulē, piemēram, lielā baltā haizivs (Carcharodon carcharias) un rūķuhaizivs (Mitsukurina owstoni). Visas sugas dzīvo tikai okeānos un jūrās, un tās ir sastopamas gan piekrastē, gan tālu okeānā. Makreļhaizvjveidīgās sugas mīt Atlantijas okeānā, Klusajā okeānā un Indijas okeānā.[1]
Makreļhaizivjveidīgās sugas ir ļoti dažādas. Mazākā kārtas suga ir krokodīlhaizivs (Pseudocarcharias kamoharai), kuras ķermeņa garums ir apmēram 1,1 metrs. Lielākā ir milzu haizivs (Cetorhinus maximus), kas sasniedz 9,8 metru garumu. Milzu haizivs ir otra lielākā haizivs pasaulē, nākamā aiz vaļhaizivs (Rhincodon typus).[1]
Makreļhaizivīm ir 2 stīvas muguras spuras bez stariem un anālā spura. Tām ir 5 žaunu loki, no kuriem divi pēdējie var atrasties virs krūšu spurām vai tieši pie krūšu spuru pamatnes.[2] Aiz katras acs atrodas pa vienai mazai šļāktuvītei (spiraculum). Šīs kārtas haizivju sugu acīm nav trešā plakstiņa (nictare) un mutes kaktiņi atrodas tālu aiz acīm.[1] Augšžokļa zobu rindas zobi veido tā saukto makreļhaizivju zobu rindas paternu - lieli priekšzobi, blakus katrā pusē priekšzobiem pa vidējam zobam, kas ir nedaudz mazāki, seko palieli sānu zobi, aiz kuriem atrodas mazi aizmugurējie zobi. Makreļhaizivis vairojas iznēsājot olas olvadā. Attīstījušies embriji olvadā barojas ar neapaugļotajām olām.[1]
Lielākā daļa makreļhaizivjveidīgo sugu ir aktīvas un ļoti plēsīgas, dažas no tām ir cilvēkiem bīstamas. Kārtas zinātniskais nosaukums cēlies no Sengrieķu mitoloģijas tēla Lamia - šausmīgā, čūskai līdzīgā briesmoņa, kuram garšo cilvēku gaļa. Dažas makreļhaizivis, piemēram, milzu haizivs un lielmutes haizivs (Megachasma pelagios) barojas ar zooplanktonu, filtrējot ūdeni caur žaunu bārkstīm.[1]
Makreļhaizivjveidīgās (Lamniformes) ir skrimšļzivju klases (Chondrichthyes) haizivju kārta. Tajā ir 7 mūsdienās dzīvojošu sugu dzimtas. Šī kārta apvieno vienas no vispazīstamākajām un dīvainākajām haizivju sugām pasaulē, piemēram, lielā baltā haizivs (Carcharodon carcharias) un rūķuhaizivs (Mitsukurina owstoni). Visas sugas dzīvo tikai okeānos un jūrās, un tās ir sastopamas gan piekrastē, gan tālu okeānā. Makreļhaizvjveidīgās sugas mīt Atlantijas okeānā, Klusajā okeānā un Indijas okeānā.
De makreelhaaien (Lamniformes) vormen een orde van de haaien.
De kenmerkende eigenschappen van makreelhaaien zijn:
De orde van makreelhaaien kent de volgende families:[1]
Håbranner er store haier som forekommer i alle verdenshav. De har to ryggfinner (uten pigger) og en gattfinne.
Av de 15 artene sammenfattes
I tillegg finnes det utdødde arter, f.eks. megalodon.
Håbranner er store haier som forekommer i alle verdenshav. De har to ryggfinner (uten pigger) og en gattfinne.
Av de 15 artene sammenfattes
håbrann, Isurus paucus, kvithai, makrellhai og stillehavshåbrann som egentlige håbranner (eller håbrann«familien»; Lamnidae); Alopias pelagicus, A. superciliosus og revehai som revehaier (Alopias, Alopiidae); Odontaspis ferox og O. noronhai som sandhaier (Odontaspis, Odontaspidae).I tillegg finnes det utdødde arter, f.eks. megalodon.
Lamnokształtne[2] (Lamniformes) – rząd ryb chrzęstnoszkieletowych (Chondrichthyes) z nadrzędu Galeomorphi. W zapisie kopalnym znane są od górnej jury[3].
Ciało wrzecionowate. Dwie płetwy grzbietowe, bez kolców, pierwsza trójkątna, druga wyraźnie mniejsza. Występuje płetwa odbytowa. Płetwa ogonowa asymetryczna, heterocerkalna (epicerkalna – górny płat jest większy od dolnego). Pięć par szczelin skrzelowych, dwie ostatnie mogą nachodzić ponad nasadę płetwy piersiowej. Oczy bez błony migawkowej. Małe tryskawki w sąsiedztwie oczu. Otwór gębowy szeroki, zachodzący za oczy[4].
Do tego rzędu zaliczane są rodziny rekinów współcześnie żyjących[4]:
W zapisie kopalnym znane są zęby rekinów, prawdopodobnie z tego rzędu, klasyfikowanych w rodzinach[4]:
Galeomorphi: rogatkokształtne (Heterodontiformes) • dywanokształtne (Orectolobiformes) • lamnokształtne (Lamniformes) • żarłaczokształtne (Carcharhiniformes)
Lamnokształtne (Lamniformes) – rząd ryb chrzęstnoszkieletowych (Chondrichthyes) z nadrzędu Galeomorphi. W zapisie kopalnym znane są od górnej jury.
Lamniformes é uma ordem de tubarões. Nela estão incluidas algumas das mais conhecidas espécies de tubarões, como o tubarão-branco.[1]
Têm duas barbatanas dorsais e uma barbatana anal. Apresentam cinco fendas branquiais e olhos sem membrana nictitória. A boca estende-se para além do nível dos olhos.
Família Odontaspididae
Família Pseudicarchariidae
Família Mitsukurinidae
Família Megachasmidae
Família Alopiidae
Família Cetorhinidae
Família Lamnidae
Lamniformes é uma ordem de tubarões. Nela estão incluidas algumas das mais conhecidas espécies de tubarões, como o tubarão-branco.
Têm duas barbatanas dorsais e uma barbatana anal. Apresentam cinco fendas branquiais e olhos sem membrana nictitória. A boca estende-se para além do nível dos olhos.
Lamnotvaré (lat. Lamniformes) sú rad žralokovidných drsnokožcov.
Hlavnými poznávacími znakmi recentných čeľadí sú: Plutvy bez ostňov, ústa za očami, chýba žmurka (tretie viečko) a prstencová črevná riasa.
Lamnotvaré (lat. Lamniformes) sú rad žralokovidných drsnokožcov.
Håbrandsartade hajar eller jättehajar (Lamniformes) är en ordning i underklassen hajar. Ordningen omfattar bland annat vithaj, och kännetecknas av två ryggfenor, en stjärtfena, fem gälöppningar, och en mun som sträcker sig längre bak på huvudet än ögonen.[1]
Som trivialnamnet jättehajar antyder är ordningens medlemmar stora hajar som vanligen är längre än 3 meter. Endast krokodilhajen (Pseudocarcharias kamoharai) är liten med en maximallängd av 1,1 meter. Familjen rävhajar har antagligen fler arter än hittills (2018) beskriven.[2]
Håbrandsartade hajar eller jättehajar (Lamniformes) är en ordning i underklassen hajar. Ordningen omfattar bland annat vithaj, och kännetecknas av två ryggfenor, en stjärtfena, fem gälöppningar, och en mun som sträcker sig längre bak på huvudet än ögonen.
Som trivialnamnet jättehajar antyder är ordningens medlemmar stora hajar som vanligen är längre än 3 meter. Endast krokodilhajen (Pseudocarcharias kamoharai) är liten med en maximallängd av 1,1 meter. Familjen rävhajar har antagligen fler arter än hittills (2018) beskriven.
Dik burunlular (Lamniformes) takımı kıkırdaklı balıklara sayılan köpek balıkları alt-sınıfının on bir takımından birisidir. Bu takıma ait en tanınmış köpekbalığı türleri, dev köpekbalığı ve beyaz köpekbalığıdır.
Dik burunlular takımına ait türlerin ortak özelliklerini kısaca belirtmek, diğer takımlardaki kadar kolay değildir. Ancak birçok özellikleri sıraladıktan sonra ortaklıkları göz önüne getirilebilir:
Bu takıma ait olan birçok türler, sıcaklığı depolayabilirler ve çevre sıcaklığına diğer balıklar kadar bağımlı olmazlar.
Dik burunlular (Lamniformes) takımı kıkırdaklı balıklara sayılan köpek balıkları alt-sınıfının on bir takımından birisidir. Bu takıma ait en tanınmış köpekbalığı türleri, dev köpekbalığı ve beyaz köpekbalığıdır.
Dik burunlular takımına ait türlerin ortak özelliklerini kısaca belirtmek, diğer takımlardaki kadar kolay değildir. Ancak birçok özellikleri sıraladıktan sonra ortaklıkları göz önüne getirilebilir:
5 adet solungaç aralığı 2 adet sırt yüzgeci Göz kapaklarının var olmaması Anal yüzgecinin var olması Burunlarının dik olması Ağızlarının başlangıcı gözlerinin önünde bulunmasıBu takıma ait olan birçok türler, sıcaklığı depolayabilirler ve çevre sıcaklığına diğer balıklar kadar bağımlı olmazlar.
Ламноподібні (Lamniformes) — ряд акул, представниками якого є великі океанічні акули з торпедоподібною формою тіла, у яких один анальний і два спинних плавця без шипів. Представники ряду мешкають в теплих і помірних водах всіх океанів. Багато хто з них несуть небезпеку для людини.
Ламноподібні (Lamniformes) — ряд акул, представниками якого є великі океанічні акули з торпедоподібною формою тіла, у яких один анальний і два спинних плавця без шипів. Представники ряду мешкають в теплих і помірних водах всіх океанів. Багато хто з них несуть небезпеку для людини.
Bộ Cá nhám thu (danh pháp khoa học: Lamniformes) là một bộ thuộc Liên bộ Cá mập (Selachimorpha). Chúng có cỡ trung bình, có 5 đôi khe mang, hai vây lưng không có gai cứng, trong mắt không có màng mắt, thích nghi với đời sống bơi nhanh ở mặt nước để săn đuổi mồi. Chúng có bộ hàm khỏe răng nhọn và đa số là loài ăn thịt, miệng hình chữ V dưới mõm. Nhiều loài đẻ con hoặc đẻ trứng có vỏ dai.
Bộ Cá nhám thu chứa khoảng 16 loài cá mập, cá nhám trong 7 họ:
Bộ Cá nhám thu (danh pháp khoa học: Lamniformes) là một bộ thuộc Liên bộ Cá mập (Selachimorpha). Chúng có cỡ trung bình, có 5 đôi khe mang, hai vây lưng không có gai cứng, trong mắt không có màng mắt, thích nghi với đời sống bơi nhanh ở mặt nước để săn đuổi mồi. Chúng có bộ hàm khỏe răng nhọn và đa số là loài ăn thịt, miệng hình chữ V dưới mõm. Nhiều loài đẻ con hoặc đẻ trứng có vỏ dai.
Lamniformes Garman, 1885
Ламнообра́зные[1] (лат. Lamniformes) — отряд акул, представители которого являются крупными океаническими акулами с торпедовидной формой тела.
Характеризуются наличием одного анального и двух спинных плавников без шипов, пятью парами жаберных щелей, отсутствием мигательной перепонки[2].
Представители отряда обитают в теплых и умеренных водах всех океанов. Большинство из них хорошо приспособлены к скоростному плаванию, обладая цилиндрическим телом с большим мощным хвостовым плавником. Питаются костистыми рыбами и млекопитающими, два вида фильтруют планктон. Некоторые представляют интерес как промысловые виды благодаря высокому вкусовому качеству мяса. Многие из них представляют опасность для человека.
В отряд включают 7 современных семейств[3]:
Также к ламнообразным относят ряд вымерших семейств[3]:
Ламнообра́зные (лат. Lamniformes) — отряд акул, представители которого являются крупными океаническими акулами с торпедовидной формой тела.
Характеризуются наличием одного анального и двух спинных плавников без шипов, пятью парами жаберных щелей, отсутствием мигательной перепонки.
Представители отряда обитают в теплых и умеренных водах всех океанов. Большинство из них хорошо приспособлены к скоростному плаванию, обладая цилиндрическим телом с большим мощным хвостовым плавником. Питаются костистыми рыбами и млекопитающими, два вида фильтруют планктон. Некоторые представляют интерес как промысловые виды благодаря высокому вкусовому качеству мяса. Многие из них представляют опасность для человека.
鼠鲨目又稱為鯖鮫目,海洋中大部分鲨鱼都属于鼠鲨目,包括大白鯊、長尾鯊與姥鲨,也包括較鮮為人知的尖吻鯊及巨口鯊。
此類鲨鱼有两个背鳍、5對鰓裂,鳍上都没有鳍棘,两颌前后方牙齿同形,眼睛缺乏瞬膜(英语:Nictitating membrane)。鼠鯊目同時也有能力將體溫維持在週遭水溫之上[2]。
鼠鲨目共有 12 科,現存 7 科 16 種,大约分为以下各科:
已完全滅絕的 5 科則為:
鼠鲨目又稱為鯖鮫目,海洋中大部分鲨鱼都属于鼠鲨目,包括大白鯊、長尾鯊與姥鲨,也包括較鮮為人知的尖吻鯊及巨口鯊。
此類鲨鱼有两个背鳍、5對鰓裂,鳍上都没有鳍棘,两颌前后方牙齿同形,眼睛缺乏瞬膜(英语:Nictitating membrane)。鼠鯊目同時也有能力將體溫維持在週遭水溫之上。
ネズミザメ目 (Lamniformes Garman, 1885) は、軟骨魚綱板鰓亜綱の下位分類群で、サメのグループの一つ。7科10属16種で構成される。世界中の熱帯から温帯の海域に広く分布し、一部は亜寒帯にも進出する。生息域は沿岸から外洋、深海まで幅広いが、汽水域や淡水域には出現しない。ネズミザメ目は単系統でありながら、その構成種は多様な形態、生態をもち、特殊なサメが多い。
口は目の後方まで開く。目には瞬膜がない。鰓裂は5対。背鰭は2基でいずれも背鰭前棘を欠く。臀鰭をもつ。らせん腸は環状型である。
ネズミザメ目のサメは概ね大型で、最小のミズワニを除けば、最大全長3mを超えるものがほとんどである。最大のウバザメは全長12mに達し、大きさではジンベエザメに次ぐ最大級のサメ。ウバザメと同じプランクトン食のメガマウスザメや、肉食性魚類としては最大のホホジロザメなども全長5mを超える巨大なサメである。
オナガザメ科、ネズミザメ科は周囲の海水温よりも体温を高く保つ生理学的機構を備えており、内温性と呼ばれる。これはマグロやカジキなどにも見られ、収斂進化の一例と考えられる。奇網という動脈・静脈が複雑に絡み合ってできる一種の熱交換システムのような構造体がその重要な役割を担っている。これらの内温性サメ類は非常に活動的で高い運動能力をもち、長距離を回遊したり、瞬発的に高速で獲物に襲いかかることができる。空中に勢い良くジャンプするブリーチング行動もその一つである。
繁殖は胎生で、胎仔は未受精卵を食べて成長する卵食型と呼ばれる様式が基本である。同じ胎生でも卵黄のみに依存する様式に比べ、産仔数は少なく、大きな子どもを産むという特徴がある。ミツクリザメ、メガマウス、ウバザメでは確認されていないが、卵食型と予想される。シロワニの胎仔は未受精卵に加え、他の胎仔を共食いする子宮内共食い行動が知られており、ネズミザメ目の中でも高度に特殊化している(卵食・共食い型)。
ネズミザメ目 Lamniformes は、7科に分かれる。
ネズミザメ目の原型に相当する高次グループを最初に提唱したのはGarman (1885) である。しかしLamnaeと名付けられたこのグループはカグラザメ類、ネコザメ類、カスザメ類を除くほとんどのサメを含むもので、現在の定義とは異なっている。Jordan (1923) は、Lamnoidei 系 (series)として初めてネズミザメ類のみを含む独立したグループを提唱した。この体系を基盤にして、1970年代に現在のような形のネズミザメ目の体系が出来上がった。
オオワニザメ科 Odontaspididaeは、オオワニザメ O. ferox やシロワニ C. taurus など2属4種。ただし、C. tricuspidatus はシロワニ C. taurusのシノニムの疑いがあり、Compagno (2002)もオオワニザメ科は2属3種としている。オオワニザメ科が単系統であるか否かには結論が出ておらず、2科に分けるべきという説もある。
ミツクリザメ科 Mitsukurinidaeは、1属1種でミツクリザメ M. owstoniのみが含まれる。白亜紀に存在したScapanorhynchusと形態的な共通点が多く、近縁とされる。ミツクリザメは原始的で際立った特徴を有しており、他の全てのネズミザメ目のサメと姉妹群を形成するという考えもある。日本の駿河湾などに生息する、深海性の稀種。
ミズワニ科 Pseudocarchariidaeは、1属1種でミズワニ P. kamoharaiのみを含む。初期の頃はオオワニザメ科に含まれていたが、その後独立した科に分類された。ネズミザメ目の最小種で、全長110cmにしかならない。世界中の暖かい海の深海に生息する。
メガマウスザメ科 Megachasmidaeは、1属1種でメガマウスザメ M. pelagiosのみを含む。3種のプランクトン食のサメの一つ。報告例は少ないが、分布域は全世界の暖海域に広がる。
オナガザメ科 Alopiidaeは、ニタリ・ハチワレ・マオナガの1属3種で構成される。長い尾鰭をもつことで容易に識別できる。全世界の暖海域に広く分布するが、ニタリ A. pelagicus は大西洋からは知られていない。
ウバザメ科 Cetorhinidaeは1属1種で、ウバザメ C. maximusのみを含む。全長12 mに達する。プランクトン食のサメの一つ。
ネズミザメ科 Lamnidaeは3属5種を含む。体は紡錘形で、三日月型の尾鰭をもち、活発に泳ぐ。ホホジロザメ属、アオザメ属は暖海域の沿岸から外洋に広く分布する。一方、ネズミザメ属は寒冷な環境を好む。
ネズミザメ目 (Lamniformes Garman, 1885) は、軟骨魚綱板鰓亜綱の下位分類群で、サメのグループの一つ。7科10属16種で構成される。世界中の熱帯から温帯の海域に広く分布し、一部は亜寒帯にも進出する。生息域は沿岸から外洋、深海まで幅広いが、汽水域や淡水域には出現しない。ネズミザメ目は単系統でありながら、その構成種は多様な形態、生態をもち、特殊なサメが多い。