nomes no trilho de navegação
Lipnusis tampriagrybis (lot. Calocera viscosa) – dakriomicetinių (Dacrymycetaceae) šeimos grybas. Auga vasarą ir rudenį, dažniausiai ant sutrešusios spygliuočių, ypač eglės medienos. Pagrindiniai požymiai: geltonai oranžiniai, glitūs vaisiakūniai, mažai šakoti.
Vaisiakūniai 3-6 (10) cm aukščio, mažai šakoti, kiekvienos šakelės viršūnėlės su keliais danteliais, tamprūs, lipnūs, glitūs, gelsvi, gelsvai oranžiniai, lyg liepsnelės tarp samanų. Trama tampri, gelsvai oranžinė, be ypatingo kvapo ir skonio. Sporos 9-12 x 4-5 μm.
Būdingi požymiai: labai panašus į žagarūnus, bet jų vaisiakūniai negleivėti, papėdės be pertvarėlių.
Auga pavieniui, miškuose, ypač spygliuočių, dažniausiai ant įsisterpusios ar žemėje samanų pasislėpusios medienos, taip pat ant žemės. Valgomas, menkavertis. Labai dažnas, bet negausus.
Lipnusis tampriagrybis (lot. Calocera viscosa) – dakriomicetinių (Dacrymycetaceae) šeimos grybas. Auga vasarą ir rudenį, dažniausiai ant sutrešusios spygliuočių, ypač eglės medienos. Pagrindiniai požymiai: geltonai oranžiniai, glitūs vaisiakūniai, mažai šakoti.
Vaisiakūniai 3-6 (10) cm aukščio, mažai šakoti, kiekvienos šakelės viršūnėlės su keliais danteliais, tamprūs, lipnūs, glitūs, gelsvi, gelsvai oranžiniai, lyg liepsnelės tarp samanų. Trama tampri, gelsvai oranžinė, be ypatingo kvapo ir skonio. Sporos 9-12 x 4-5 μm.
Būdingi požymiai: labai panašus į žagarūnus, bet jų vaisiakūniai negleivėti, papėdės be pertvarėlių.
Auga pavieniui, miškuose, ypač spygliuočių, dažniausiai ant įsisterpusios ar žemėje samanų pasislėpusios medienos, taip pat ant žemės. Valgomas, menkavertis. Labai dažnas, bet negausus.
