Skiautalūpis (Epipactis) – gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos augalų gentis. Daugiamečiai šakniastiebius turintys augalai, kurių stiebas daugiau ar mažiau išsilenkęs, su atokiai iššsidėsčiusiais lapais. Žiedai sukrauti vienašonėse kekėse. Žydi VI-VIII mėn. Auga pelkėtose vietose: pievose, krūmuose, miškuose, kartais pasitaiko ir apysausėse ar net ir visai sausose vietose, taip pat lapuočių ir mišriuose miškuose.
Iš viso žinoma apie 10 rūšių, paplitusių Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato juostoje. Lietuvoje auga keturios rūšys:
Tamsialapis skiautalūpis
(Epipactis atrorubens)
Plačialapis skiautalūpis
(Epipactis helleborine)
Pelkinis skiautalūpis
(Epipactis palustris)
Skiautalūpis (Epipactis) – gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos augalų gentis. Daugiamečiai šakniastiebius turintys augalai, kurių stiebas daugiau ar mažiau išsilenkęs, su atokiai iššsidėsčiusiais lapais. Žiedai sukrauti vienašonėse kekėse. Žydi VI-VIII mėn. Auga pelkėtose vietose: pievose, krūmuose, miškuose, kartais pasitaiko ir apysausėse ar net ir visai sausose vietose, taip pat lapuočių ir mišriuose miškuose.
Iš viso žinoma apie 10 rūšių, paplitusių Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato juostoje. Lietuvoje auga keturios rūšys:
Tamsialapis skiautalūpis (Epipactis atrorubens). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Plačialapis skiautalūpis (Epipactis helleborine) Pelkinis skiautalūpis (Epipactis palustris) Trumpalapis skiautalūpis (Epipactis purpurata). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
