Entoloma sinuatum (Bull.) P. Kumm. 1871

Stambioji gijabudė (lot. Entoloma sinuatum) – tai gijabudinių šeimos nuodingas grybas.

Sinonimai: Agaricus sinuatus, Entoloma lividum, Rhodophyllus lividus, Rhodophyllus sinuatus, Entoloma eulividum, Entoloma fertile.

Apsinuodijimo pavojus: apsinuodijus šiais grybais yra pažeidžiamas tik virškinamasis traktas. Apsinuodijimas paprastai pasireiškia jau po kelių valandų stipriu vėmimu, diegiančiais pilvo skausmais ir viduriavimu, taip pat raumenų mėšlungiais. Dažniausiai šie negalavimai praeina po kelių dienų. Tačiau, kai kuriais atvejais gali sukelti mirtį.

Išvaizda

Kepurėlė 6–20 cm skersmens, stora mėsinga, iš pradžių iškili, galiausiai išplatėjusi arba horizontali, su buku gūbreliu. Kraštai iš pradžių užsilenkę žemyn, vėliau banguoti. Luobelė lygi blizganti, atrodo tarsi nusėta smulkių žvynelių. Kotas 4–14 cm ilgio, tvirtas, gelsvai baltas, ties pagrindu dažnai storėjantis, paviršius plaušuotas, kartais su mažyčiais žvyneliais. Lakšteliai tankūs priaugtiniai, prie pagrindo susiraukšlėję. Trama stora ir minkšta, turi aiškiai juntamą miltų skonį ir kvapą. Sporos rausvos spalvos, dydis: 8–11 × 7–9.5 μm.

Spalvos ir formos kaita: kepurėlės spalva įvairuoja nuo sidabriškai pilkos iki šviesiai rudos. Lakšteliai iš pradžių gelsvai balti, vėliau pamažu įgauna šviesiai raudoną atspalvį. Jaunų vaisiakūnių kotas pilnaviduris, senų tuščiaviduris. Ant jo balto paviršiaus kartais matyti geltonos dėmės. Balta trama ilgainiui pagelsta.

Augavietė

Stambioji gijabudė auga lapuočių miškuose, ypač prie ąžuolų ir bukų.

Sezonas: liepa–rugsėjis.

Panašios rūšys: Stambiąją gijabudę kartais galima supainioti su kvapniąja stirnabude (Lepista irina), kuri turi stiprų salsvai aromatingą kvapą.

Literatūra

• Didysis gamtos vadovas „Grybai“, išsamus grybų ir jų rinkimo žinynas, „Mūsų knyga“, 2004 m., (113 psl.) ISBN 9955-573-65-1

Vikiteka

Šis straipsnis apie mikologiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.