Uolinis kuoduotasis pingvinas (lot. Eudyptes chrysocome, angl. Southern rockhopper penguin) – pingvinų (Sphenisciformes) būrio neskraidantis paukštis.
Populiacijoje yra 2 500 000 individų [2] . Uolinio kuoduotojo pingvino kolonijos paplitusios:
Kūnas kresnas ir aptakus, 55 cm ilgio. Sveria apie 2,5 kg, tačiau spalio – balandžio mėnesiais svoris gali siekti 4 kg. [3] Plunksnos 2,9 cm ilgio, neperšlampančios. Sparnų plunksnos panašios į žvynus. Virš akių auga geltonų plunksnų kuokštai. Viršugalvyje – juodų plunksnų kuokštai. Galva ir nugara – juodos, o pilvas baltas. Akys mažos, rainelė raudona. Snapas storas, nuo rožinės iki raudonai oranžinės spalvos. Sparnai standūs ir plokšti, forma primena plaukmenis. Kojos trumpos ir storos. Pėdų viršus rožinis, padai – juodi. Pirštus jungia plaukiamoji plėvė.
Gyvena gausiose kolonijose – virš 100 tūkstančių lizdų. Kartos trukmė 11,5 m. Agresyvūs [4] savo gentainių ir net didesnių gyvūnų atžvilgiu. Triukšmingi. Balsas primena garsų verksmą. Ilsėdamiesi galvą pakiša po sparnu.
Jūroje praleidžia 3-5 mėnesius. Gali panerti į 100 metrų gylį, plaukia 40 km/h greičiu. Medžioja grupėmis. Minta kriliumi ir kitais vėžiagyviais, kalmarais.
Į sausumą patinai grįžta anksčiau už pateles. Paukščių tuoktuvės prasideda spalį. Monogamai. Kiekvienais metais peri tame pačiame lizde. Lizdai ant stačių uolų. 1 kvadratiniame metre yra 1 -5 lizdai. Dėtyje du kiaušiniai: pirmasis sveria 80 g, o antrasis – 110 g. [5] . Išgyvena tik didesnio kiaušinio jauniklis. Peri abu tėvai, 32-34 dienas. Po 25 dienų jaunikliai būriuojasi ir laukia, kol tėvai atneš jiems maisto.
Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis uolinio kuoduotojo pingvino yra pažeidžiama rūšis . Populiacijos mažėjimo priežąstys: globalinis atšilimas, vandenynų tarša naftos produktais. Viena iš apsaugos priemonių – žūklės ribojimas.
Uolinis kuoduotasis pingvinas (lot. Eudyptes chrysocome, angl. Southern rockhopper penguin) – pingvinų (Sphenisciformes) būrio neskraidantis paukštis.
