Balsvoji kupstabudė (lot. Lyophyllum connatum) – kupstabudinių (Lyophyllaceae) šeimos, kupstabudžių (Lyophyllum) genties grybų rūšis.
Miškai, parkai, retai sodai, pakelės, pamiškės, grioviai.
Ruduo.
Vaisiakūniai balti, tamprūs, lakšteliai priaugtiniai.
Vaisiakūniai vidutinio dydžio, retai dideli, balti. Kepurėlė užauga iki 9 cm skersmens, plonamėsė, matinė, įdubusi. Lakšteliai balti, kreminiai, priaugtiniai. Kotas iki 12 cm ilgio ir 2 cm storio, kietas, pamatinė dalis nusmailėjusi. Trama plona, aštroko, nemalonaus kvapo ir skonio. Sporos 5,5–7×3–4,5 μm.
Būdingi požymiai: auga grupėmis, tarp žolių, ypač pakelėse, pagrioviuose, sporos lygiasienės, neamiloidinės, kaip ir visų kupstabudžių.
Kartais auga ir po keliasdešimt vaisiakūnių. Ankstesnėje literatūroje buvo rašoma, kad valgoma, o pastaruoju metu nustatyta kenksmingų medžiagų ir maistui nerekomenduojama. Gana dažna.
Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 160 psl.
Balsvoji kupstabudė (lot. Lyophyllum connatum) – kupstabudinių (Lyophyllaceae) šeimos, kupstabudžių (Lyophyllum) genties grybų rūšis.
Augimo vietaMiškai, parkai, retai sodai, pakelės, pamiškės, grioviai.
Augimo laikasRuduo.
Pagrindiniai požymiaiVaisiakūniai balti, tamprūs, lakšteliai priaugtiniai.
Vaisiakūniai vidutinio dydžio, retai dideli, balti. Kepurėlė užauga iki 9 cm skersmens, plonamėsė, matinė, įdubusi. Lakšteliai balti, kreminiai, priaugtiniai. Kotas iki 12 cm ilgio ir 2 cm storio, kietas, pamatinė dalis nusmailėjusi. Trama plona, aštroko, nemalonaus kvapo ir skonio. Sporos 5,5–7×3–4,5 μm.
Būdingi požymiai: auga grupėmis, tarp žolių, ypač pakelėse, pagrioviuose, sporos lygiasienės, neamiloidinės, kaip ir visų kupstabudžių.
Kartais auga ir po keliasdešimt vaisiakūnių. Ankstesnėje literatūroje buvo rašoma, kad valgoma, o pastaruoju metu nustatyta kenksmingų medžiagų ir maistui nerekomenduojama. Gana dažna.
