Skiautėtalapis fikusas (lot. Ficus carica) – šilkmedinių (Moraceae) šeimos, fikusų (Ficus) genties sumedėjęs lapus metantis augalas. Natūraliai auga Viduržemio jūros regiono rytuose, Kaukaze, Pietvakarių Azijoje. Auginamas kituose pasaulio subtropikuose (vakarų JAV, Meksika, PAR, Australija, Čilė).
Natūralioje aplinkoje užauga iki 6,9-10 m aukščio. Žievė lygi, pilka. Vyniojasi ant kitų augalų, arba auga kaip krūmas. Lapai dideli, stambūs, blizgantys, 12-25 cm ilgio ir 10-18 cm pločio, žali, skiautėti (3-5 skiautės). Vaisius – 3-5 cm ilgio figa; žaliai, prinokusi tampa violetinė arba ruda. Augalo syvai dirgina odą, švieži vaisiai turi karčių pieniškų sulčių.
Skiautėtalapis fikusas – vienas seniausių kultūrinių augalų. Jo liekanų rasta 9400–9200 pr. m. e. neolito kaime. Figmedis paminėtas ir Pradžios knygoje. Jo lapais, supratę esantys nuogi, prisidengė pirmieji žmonės. Augalas taip pat svarbus kitose regiono mitologijose (arabų, graikų). Vaisiai valgomi švieži, džiovinti, gaminama uogienė. Pagrindiniai figų tiekėjai: Turkija, Egiptas, Graikija, Iranas, Marokas, Alžyras.
Vaisiai
Požymiai
Lapai
