In Cempōhualehuatl cē cuahuitl īpan in cenceliztli in Ulmaceae.
Ulmus mexicana, the Mexican elm, is a large tree endemic to Mexico and Central America. It is most commonly found in cloud forest and the higher elevations (800–2,200 m (2,600–7,200 ft)) of tropical rain forest with precipitation levels of 2–4 m (79–157 in) per year,[2] ranging from San Luis Potosi south to Chiapas in Mexico, and from Guatemala to Panama beyond. The tree was first described botanically in 1873.[3]
Ulmus mexicana is one of the tallest elm species, occasionally reaching a height of 84 m (276 ft), and a d.b.h. of 2.5 m (8 feet), certainly one of the tallest trees in Mexico. The tree is also distinguished by its deeply fluted grey trunk, supporting a deep crown, its dense foliage casting a heavy shadow. The leaves vary widely in size from 3–16 cm in length by 2–7 cm breadth, elliptic to obovate, surface glossy, but dull on the underside, with petioles 5–10 mm long. The tree has distinctive racemose inflorescences up to 7 cm in length comprising nine clusters of 40 perfect apetalous wind-pollinated flowers which emerge between December and February. The small samarae, 9.0 × 2.3 mm, are covered with long straight hairs, and are shed in March [4] [2]. Natural regeneration is poor.
Although much of its natural range is threatened by deforestation, the tree is singularly unpopular in the timber trade on account of its deeply fluted trunk, and thus not considered endangered. The timber is hard and heavy (Gs 0.55), but difficult to dry, and can warp badly. Moreover, its high silica content (0.35) damages tools. The wood is used for tools, furniture, and floors, whilst the foliage is commonly used as fodder for cattle. The tree is occasionally planted for shade or ornamentation.[2]
In Costa Rica the Mexican elm is known as Tirrá; the neighbourhood (district) of Tirrases in Curridabat, San José, takes its name from the tree.
Ulmus mexicana, the Mexican elm, is a large tree endemic to Mexico and Central America. It is most commonly found in cloud forest and the higher elevations (800–2,200 m (2,600–7,200 ft)) of tropical rain forest with precipitation levels of 2–4 m (79–157 in) per year, ranging from San Luis Potosi south to Chiapas in Mexico, and from Guatemala to Panama beyond. The tree was first described botanically in 1873.
El olmo mexicano (Ulmus mexicana), es un árbol grande endémico de México y América Central, perteneciente a la familia Ulmaceae. Se le encuentra mayormente en bosques nublados tropicales (800–2200 m) con niveles de precipitación de 2000–4000 mm anuales, desde San Luis Potosí y Chiapas en México hasta Guatemala y Panamá.[1] La regeneración natural es pobre.[2] Esta especie fue descrita como nueva para la ciencia en 1873.[3]
Ulmus mexicana es probablemente la más alta de todas las especies de olmo, ocasionalmente alcanzando una altura de 84 m (273 pies) y un d.a.p. de 2.5 m (8 pies), siendo uno de los árboles más altos en México. El árbol se destaca también por su tronco profundamente acanalado y una copa frondosa con follaje denso. Las hojas varían ampliamente en medida de 3–16 cm de longitud por 2–7 cm ancho, elípticas a obovadas, de haz lustroso, pero envés opaco, con peciolos 5–10 mm de largo. Las flores se disponen en panículas de hasta 7 cm de longitud, no tienen pétalos y se presentan entre diciembre y febrero. Las pequeñas sámaras, de 9.0 × 2.3 mm, maduran en marzo y están cubiertas con pelos largos y rectos.[4]
A pesar de que mucho de su hábitat natural está amenazado por la deforestación, el árbol no es muy popular en el comercio de maderas a causa de su fuste profundamente acanalado, por lo que no es considerado una especie amenazada.[cita requerida] Su madera es dura y pesada (Gs 0.55), pero difícil de secar y puede curvarse mucho. Además, su alto contenido de sílice (0.35) daña las herramientas. La madera es utilizada para herramientas, muebles y pisos, mientras que el follaje es generalmente utilizado como forraje para ganado. El árbol es ocasionalmente plantado para sombra u ornamentación.[1]
El olmo mexicano (Ulmus mexicana), es un árbol grande endémico de México y América Central, perteneciente a la familia Ulmaceae. Se le encuentra mayormente en bosques nublados tropicales (800–2200 m) con niveles de precipitación de 2000–4000 mm anuales, desde San Luis Potosí y Chiapas en México hasta Guatemala y Panamá. La regeneración natural es pobre. Esta especie fue descrita como nueva para la ciencia en 1873.
Meksikinė guoba (lot. Ulmus mexicana, angl. Mexican Elm) – guobinių (Ulmaceae) šeimos, guobų (Ulmus) genties augalas.
Botaniškai pirmą kartą rūšis buvo aprašyta 1873 metais. Mokslinio lotyniško (Ulmus mexicana (Liebm.) Planch.) rūšies pavadinimo autorius - Jules Émile Planchon, gyvenęs 1823-1888 metais. Turi (Chaeto ptelea mexicana Liebm.) sinonimą.
Ispaniškai ir augimo regionuose Meksikinė guoba vadinama šiais pavadinimais: baqueta, cempoalebatl, cempoaléhuatl, ceniza, Cenizo, chaperna, chaperno, chuchum, cuero, cuerillo, ilite, mezcal, moreno, noculpat, nuculpat, olmo, olmo mexicano, palo baqueta, palo de baqueta, palo de huarache, palo rey, papalote, petatillo, quebracho, quiebra hacha, sacpucté, sacpcaché, sapuché, tirrá, tlacacuáhuitl, tza, tzapasnaca, zempaléhuatl.
Tai Šiaurės Amerikos medžių rūšis. O paplitusi Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje.
Praeityje dėl kavos plantacijų plėtimosi, Meksikinių guobų arealas žymiai sumažėjo ir geriausi egzemplioriai - aukšti su tiesiu kamienu medžiai buvo iškirsti medienai.
Aptinkama 150–2150 m aukščio altitudėse kur į metus iškrenta apie 2-4 metrai kritulių. Auga rūko ir drėgnuosiuose atogrąžų miškuose kartu su ąžuolais ir netoli upių bei kitų vandens šaltinių.
Manoma kad tai aukščiausia tarp visų guobų genties medžių rūšių. Paprastai užauga apie 35 m aukščio ir iki 1 m kamieno skersmeniu. Bet pasitaiko iki 50–70 m aukščio ar dar aukštesnių, iki 84 m (ar 87 m) aukščio ir iki 2,5 m kamieno skersmens. Tai kartu ir viena aukščiausių medžių rūšių, bei aukščiausias vietinis Meksikos medis.
Kamienas ilgas, tiesus, be šakų. Tai lapus metantis medis. Lapai pailgos formos, su didžiausiu praplatėjimu viduryje arčiau kotelio. Jie labai skirtingo ilgio, nuo 3 iki 16 cm ir 2-7 cm pločio. Lapkotis 0,5-1 cm ilgio. Lapo galas kiek smailėjantis. Lapų kraštai nežymiai dantyti. Jų viršutinė pusė tamsiai žalia ir blizganti. Apatinė lapų pusė gerokai skiriasi su kur kas šviesesne žalia spalva. Žydi tarp gruodžio - vasario mėnesiais. Vaisiai vasario - kovo mėnesiais. Sparnavaisis 9 mm ilgio ir 2,3 mm pločio padengtas ilgais, tiesiais plaukeliais. Sėklų sudygimas priklauso nuo jų kokybės, tad užtrukti gali tarp 20-38 dienų.
Mediena kieta ir sunki, sudėtinga džiovinti ir gali stipriai deformuotis. Mediena naudojama stulpams (poliams) ir kaimo vietovėse statyboje, taip par gaminami laiptai, baldai. Praeityje Meksikinės guobos žievę naudodavo sandalų padams gaminti. Lapai naudojami kaip gyvulių pašarui.
Meksikinė guoba (lot. Ulmus mexicana, angl. Mexican Elm) – guobinių (Ulmaceae) šeimos, guobų (Ulmus) genties augalas.
Wiąz meksykański (Ulmus mexicana (Liebm.) Planch.) – gatunek rośliny z rodziny wiązowatych (Ulmaceae Mirb.). Występuje naturalnie na obszarze od środkowej części Meksyku aż po Panamę[3][4].
Dobrze rośnie na wilgotnym podłożu. Jest rośliną wiatropylną[4].
Kora ma zastosowanie w medycynie ludowej jako środek przeciwkaszlowy[4].
Wiąz meksykański (Ulmus mexicana (Liebm.) Planch.) – gatunek rośliny z rodziny wiązowatych (Ulmaceae Mirb.). Występuje naturalnie na obszarze od środkowej części Meksyku aż po Panamę.
Ulmus mexicana là một loài thực vật có hoa trong họ Ulmaceae. Loài này được (Liebm.) Planch. miêu tả khoa học đầu tiên năm 1873.[1]
Bài viết liên quan đến bộ Hoa hồng này vẫn còn sơ khai. Bạn có thể giúp Wikipedia bằng cách mở rộng nội dung để bài được hoàn chỉnh hơn. Ulmus mexicana là một loài thực vật có hoa trong họ Ulmaceae. Loài này được (Liebm.) Planch. miêu tả khoa học đầu tiên năm 1873.
