Paplūdimių grundalas (lot. Pomatoschistus microps, angl. Common goby, vok. Strandgrundel) – ešeržuvių (Perciformes) būrio, grundalinių šeimos (Gobiidae) žuvų rūšis. Dėl mažo dydžio ir panašumo į kitus grundalus, ypač į smėlinius grundalus – paplūdimių grundalai dažnai supainiojami su jiems artimomis rūšimis.
Viena smulkiausių Lietuvos žuvų rūšių, kūno ilgis nuo 4 cm, dažniausiai 5–7 cm. Maksimalus kūno ilgis iki 9 cm.
Paplūdimių grundalai panašūs į smėlinius grundalus. Tai apvaliakūnės žuvelės. Jų galva iš viršaus plokščia, išpūstažandė. Akys išsprogusios. Uodegos stiebelis plokštokas iš šonų ir ilgas, prilygstantis galvos ilgiui. Pakaušis ir pliki.
Paplūdimių grundalas pavasarį ir vasarą ant moliuskų kriauklių ir akmenų neršia porcijomis apie 300 ikrelių. Ikreliai laukinės kriaušės vaisiaus formos, lipnūs, dugniniai be riebalinio lašelio. Embrionai vystosi keletą parų. Išsiritusios lervos 2,5–3 mm ilgio ir panašios į smėlinio grundalo lervas, bet sparčiau vystosi. Mailiumi virsta paaugę iki 12–14 mm ilgio.
Paplūdimių grundalai yra migruojanti žuvis.
Minta planktonu, smulkiais vandenų dugne gyvenančiais bestuburiais, kirmėlėmis, ypač smulkiais vėžiagyviais – šoniplaukomis[2].
Užregistruotas maksimalus amžius – 3 metai[3].
Smėliniai grundalai yra apysūrių vandenų, taip pat jūrų bei gėlavandenė žuvis. Savaiminė Atlanto vandenyno šiaurės rytuose, Viduržemio bei Juodojoje jūrose. Gausiai jų pasitaiko Suomių įlankoje ties Sankt Peterburgu. Gyvena negiliose, smėlingose ar dumblingose estuarijų vietose ar sūrokose lagūnose nuo 0 iki 12 m gyliuose netoli pakrančių.
Aptinkami Baltijos jūroje ties Lietuvos pakrante.
Paplūdimių grundalai neverslinė žuvis. Jais minta kai kurios kitos žuvys ir vandens paukščiai.
Paplūdimių grundalas (lot. Pomatoschistus microps, angl. Common goby, vok. Strandgrundel) – ešeržuvių (Perciformes) būrio, grundalinių šeimos (Gobiidae) žuvų rūšis. Dėl mažo dydžio ir panašumo į kitus grundalus, ypač į smėlinius grundalus – paplūdimių grundalai dažnai supainiojami su jiems artimomis rūšimis.
