Šnypščioji Afrikos margė (lot. Bitis arietans) – angių (Viperidae) šeimai priklausanti gyvačių rūšis. Paplitusi beveik visoje Subsacharinėje Afrikoje, išskyrus dykumų ir džiunglių sritis, taip pat Maroke ir pietvakarių Arabijoje. Tai viena plačiausiai paplitusių gyvačių Afrikoje.
Būdingas dydis ~1 m, bet dalis individų gali užaugti iki 1,9 m ir sverti iki 6 kg. Galva trikampė (bet ne taip labai, kaip, pvz., gaboninės angies), kaklas plonas. Kūnas išmargintas pilkais, rudais, juodais raštais. Ryškus požymis – šviesiomis juostomis atskirtos dvi tamsios dėmės ant galvos (viršugalvyje ir virš nosies ertmių). Pietų Afrikoje pasitaiko gan ryškiaspalvių individų.
Gyvena įvairiose gamtinėse srityse, išskyrus džiungles ir visiškas dykumas, bet dažniausiai sutinkamos uolingose pievose. Aktyvios naktį, dažniausiai būna užsimaskavusios ant žemės, kur tyko grobio. Aktyviai medžioja retai. Geldama giliai suleidžia dantis, todėl neretai smulkius gyvūnus nužudo ne nuodai, o pats gėlimas. Minta smulkiais žinduoliais, paukščiais, driežais, varliagyviais.
Šnypščioji Afrikos margė veda ~50-60 jauniklių, o šiai gyvatei taip pat priklauso rekordas tarp visų gyvačių – 156 jaunikliai.
Šnypščioji Afrikos margė numarina daugiausiai žmonių Afrikoje iš visų gyvačių. Tai lemia platus šios rūšies paplitimas, gyvenamasis arealas, dažnai sutampantis su žmonių gyvenamomis sritimis, įprotis susirangyti ant takų, stiprūs nuodai. Jie yra citotoksiški. Įgėlimas labai skausmingas, nesuteikus pagalbos vystosi audinių nekrozė. Simptomai: įgeltos vietos tinimas ir skausmas, edema, pykinimas, galvos svaigimas, sąmonės susilpnėjimas ar praradimas, hipotenzija[1]. Pats mirtingumas nuo šios gyvatės nuodų nėra didelis (~10 % nuo negydomų atvejų), dauguma sukeltų mirčių siejama su blogu medicininiu aptarnavimu[2].
Galva
Šnypščioji Afrikos margė įprastinėje gyvenamojoje vietoje (Namibija)
Paplitimo arealas
Šnypščioji Afrikos margė (lot. Bitis arietans) – angių (Viperidae) šeimai priklausanti gyvačių rūšis. Paplitusi beveik visoje Subsacharinėje Afrikoje, išskyrus dykumų ir džiunglių sritis, taip pat Maroke ir pietvakarių Arabijoje. Tai viena plačiausiai paplitusių gyvačių Afrikoje.
Būdingas dydis ~1 m, bet dalis individų gali užaugti iki 1,9 m ir sverti iki 6 kg. Galva trikampė (bet ne taip labai, kaip, pvz., gaboninės angies), kaklas plonas. Kūnas išmargintas pilkais, rudais, juodais raštais. Ryškus požymis – šviesiomis juostomis atskirtos dvi tamsios dėmės ant galvos (viršugalvyje ir virš nosies ertmių). Pietų Afrikoje pasitaiko gan ryškiaspalvių individų.
Gyvena įvairiose gamtinėse srityse, išskyrus džiungles ir visiškas dykumas, bet dažniausiai sutinkamos uolingose pievose. Aktyvios naktį, dažniausiai būna užsimaskavusios ant žemės, kur tyko grobio. Aktyviai medžioja retai. Geldama giliai suleidžia dantis, todėl neretai smulkius gyvūnus nužudo ne nuodai, o pats gėlimas. Minta smulkiais žinduoliais, paukščiais, driežais, varliagyviais.
Šnypščioji Afrikos margė veda ~50-60 jauniklių, o šiai gyvatei taip pat priklauso rekordas tarp visų gyvačių – 156 jaunikliai.
Šnypščioji Afrikos margė numarina daugiausiai žmonių Afrikoje iš visų gyvačių. Tai lemia platus šios rūšies paplitimas, gyvenamasis arealas, dažnai sutampantis su žmonių gyvenamomis sritimis, įprotis susirangyti ant takų, stiprūs nuodai. Jie yra citotoksiški. Įgėlimas labai skausmingas, nesuteikus pagalbos vystosi audinių nekrozė. Simptomai: įgeltos vietos tinimas ir skausmas, edema, pykinimas, galvos svaigimas, sąmonės susilpnėjimas ar praradimas, hipotenzija. Pats mirtingumas nuo šios gyvatės nuodų nėra didelis (~10 % nuo negydomų atvejų), dauguma sukeltų mirčių siejama su blogu medicininiu aptarnavimu.
Galva
Šnypščioji Afrikos margė įprastinėje gyvenamojoje vietoje (Namibija)
Paplitimo arealas
