El caçador emmascarat (Reduvius personatus) és una espècie d'insecte hemípter heteròpter de la família de Reduviidae. Les seves nimfes es camuflen amb pols. Són predadors de puces.
Die Staubwanze (Reduvius personatus) ist eine Wanzenart (Heteroptera) aus der Familie der Raubwanzen (Reduviidae). Sie ist eine der größten mitteleuropäischen Arten. Kennzeichnend für das auch als „Maskierter Strolch“ oder „Kotwanze“ bezeichnete Insekt ist das Tarnungsverhalten ihrer Nymphen. Diese bedecken sich mit dem verfügbaren Substrat der Umgebung wie Staub und Sandkörner, bis sie darauf beinahe unsichtbar werden. Sie kann schmerzhaft stechen.
Die Staubwanze besiedelt ganz Europa bis nach Nordafrika. Nach Osten reicht ihre Verbreitung über Kleinasien bis in den Kaukasus. Durch Verschleppung kommt die Raubwanze heute in Nordamerika vor, vermutlich auch in Australien und Südamerika. Als Kulturfolger lebt sie in alten Häusern, in Ställen und auf Dachböden ebenso wie auf Müllplätzen. In wärmeren Regionen kommt das Insekt außerdem im Freiland, beispielsweise in hohlen Bäumen, unter loser Borke oder in verlassenen Vogelnestern vor.
Die Imago erreicht Körpergrößen zwischen 15 und 19 Millimetern und ist einfarbig schwarz oder schwarzbraun gefärbt. Ihre Körperoberseite ist schwach glänzend. Die große, robuste Art ist im Körperumriss elliptisch geformt und stark behaart. Die Nymphen sind heller; ihr Hinterleib ist grau.
Die Tiere ernähren sich ausschließlich räuberisch von verschiedenen Gliederfüßern (Arthropoden), beispielsweise von Vorratsschädlingen oder von das Licht anfliegenden Insekten. Die Wanzen verfügen am Ende der Vorderschienen (Tibiae) über ein Haftpolster, eine als „Fossula spongiosa“ bezeichnete Struktur aus dicht stehenden Haaren zum Festhalten der Beute. Diese wird durch einen auch für den Menschen sehr schmerzhaften Stich rasch getötet und ausgesaugt. Sowohl die erwachsenen Tiere als auch die Nymphen sind in der Lage, längere Hungerperioden zu überstehen, wodurch sich jedoch deren jeweilige Entwicklung verzögert. Ein Generationszyklus kann daher bis zu drei Jahre betragen mit zwei Überwinterungen der Nymphen.
Die Nymphen zeigen ein ausgeprägtes Maskierungsverhalten zum Schutz gegen Fressfeinde. Sie laden sich sofort nach jeder Häutung mit den Hinterbeinen Staub und andere Schmutzpartikel auf die Körperoberfläche und auf die Beine. Diese Partikel bleiben aufgrund klebriger Ausscheidungen spezieller Drüsenhaare haften. Die Fühler und die Tarsen bleiben dabei frei. So sind die Tiere zum einen getarnt, zum anderen schmecken sie möglichen Fressfeinden aufgrund des Schmutzes nicht.
Die Staubwanze (Reduvius personatus) ist eine Wanzenart (Heteroptera) aus der Familie der Raubwanzen (Reduviidae). Sie ist eine der größten mitteleuropäischen Arten. Kennzeichnend für das auch als „Maskierter Strolch“ oder „Kotwanze“ bezeichnete Insekt ist das Tarnungsverhalten ihrer Nymphen. Diese bedecken sich mit dem verfügbaren Substrat der Umgebung wie Staub und Sandkörner, bis sie darauf beinahe unsichtbar werden. Sie kann schmerzhaft stechen.
Reduvius personatus or the masked hunter is an insect belonging to the assassin bug (Reduviidae) family. The name is because its nymphs camouflage themselves with dust. The masked hunter is a predator of small arthropods, including woodlice, lacewings, earwigs, bed bugs and termites.[1] Masked hunters do not feed on human blood, but can bite humans in self-defense when mishandled.[2] The bite can be extremely painful, but masked hunters do not carry Chagas disease[3] unlike the kissing bug for which they are sometimes mistaken.
Adult masked hunters are uniformly dark brown to black in color and vary in length from 17–22 mm.[4] They have an elongated head that includes a short, three-segmented beak, as well as long, slender antennae.[5] Their abdomen is wide, extending in the middle beyond the wings to reveal the lateral margins of their abdominal segments.[6] Nymphs of this species resemble the adult form and are naturally dark-colored, but often appear gray or light-colored due to a camouflage layer of debris covering them.[7] Nymphs exude a sticky substance that covers their entire body, including the antennae and all six legs, which causes dust, lint, and other small particles to adhere to the surface of their body.[8]
The masked hunter has a Holarctic distribution.[9] It is native to Europe, but was accidentally transported to North America and is now common in the Central and Eastern United States. It can be also found in South Africa, most of Canada, and in high desert regions of the Northwest United States.[10]
Masked hunters, like other Hemiptera, undergo incomplete metamorphosis. Early stages of the lifecycle look like small adults and are called nymphs. Normally, one generation of masked hunter bugs occurs per year. Adults are common during midsummer, but can also be found in the winter.[11]
Nymphs of R. personatus use their hind legs and a tarsal fan to construct a camouflaging layer of substrate on their bodies.[12] Two layers are formed, an inner layer of fine particles and an outer layer of coarser particles. The formation of these two layers may be the reason for the presence of long and short trichomes on the nymphs. Nymphs may use the serrated setae present on their abdomens to assist in loosening substrate for use in camouflage. The camouflage may assist the nymph in avoiding detection by both predators and prey. They hunt bed bugs at night, as well as other prey.
Both the nymphs and adults are predatory, feeding on various arthropods by piercing their bodies with sucking mouthparts.[13]
Masked hunters prefer dry habitats and are usually only found in small numbers when they infest houses.
Masked hunters deliver a bite comparable to a bee's sting when handled or trapped. The bite can cause swelling that lasts for about a week.[14] Because they feed on a wide variety of arthropods, they sometimes are found in homes with bed bug infestations. They can generally be controlled by dealing with the bed bug infestation.
Reduvius personatus or the masked hunter is an insect belonging to the assassin bug (Reduviidae) family. The name is because its nymphs camouflage themselves with dust. The masked hunter is a predator of small arthropods, including woodlice, lacewings, earwigs, bed bugs and termites. Masked hunters do not feed on human blood, but can bite humans in self-defense when mishandled. The bite can be extremely painful, but masked hunters do not carry Chagas disease unlike the kissing bug for which they are sometimes mistaken.
El cazador enmascarado (Reduvius personatus) es una especie de hemípteros heterópteros de la familia de Reduviidae. Sus ninfas se camuflan con polvo.[1]
Son depredadores de una variead de pequeños artrópodos como cochinillas de la humedad (Oniscidea), Neuroptera, Dermaptera, chinches de las camas (Cimicidae) y termites (Isoptera).[2] No transmiten la enfermedad de Chagas; cuando pican, generalmente dejan sensación de picor durante una semana, la zona se inflama, queda rojiza, nivel de dolor 5/10.
Es originario de Europa pero ha sido accidentalmente introducido en Norteamérica y en África. Es considerado una especie invasora.[3]
El cazador enmascarado (Reduvius personatus) es una especie de hemípteros heterópteros de la familia de Reduviidae. Sus ninfas se camuflan con polvo.
Son depredadores de una variead de pequeños artrópodos como cochinillas de la humedad (Oniscidea), Neuroptera, Dermaptera, chinches de las camas (Cimicidae) y termites (Isoptera). No transmiten la enfermedad de Chagas; cuando pican, generalmente dejan sensación de picor durante una semana, la zona se inflama, queda rojiza, nivel de dolor 5/10.
Es originario de Europa pero ha sido accidentalmente introducido en Norteamérica y en África. Es considerado una especie invasora.
Harilik röövlutikas (Reduvius personatus) lutikaliste alamseltsi kuuluv putukaliik.
Putukat on ka Eestis.[1]
Harilik röövlutikas (Reduvius personatus) lutikaliste alamseltsi kuuluv putukaliik.
Putukat on ka Eestis.
Réduve masqué
Reduvius personatus, le réduve masqué, est une espèce d'insectes hétéroptères (punaises) de la famille des Reduviidae. C'est un animal nocturne dont la larve se camoufle dans la poussière. Il vit plutôt dans les vielles maisons où il se nourrit de mouche, araignées, mites ou autres indésirables tels que les punaises des lits. Sa piqûre est très douloureuse, mais rare car il n'est pas ordinairement agressif envers les humains[1].
Essentiellement dans les habitations, magasins et entrepôts où les larves vivent sur le sol. La poussière qui les camoufle colle sur le corps des larves grâce à une sécrétion adhésive[2].
Les adultes sont nocturnes et attirés par la lumière. Ils peuvent striduler en frottant l'extrémité de leur rostre dans un sillon strié du prosternum[3].
Réduve masqué
Reduvius personatus, le réduve masqué, est une espèce d'insectes hétéroptères (punaises) de la famille des Reduviidae. C'est un animal nocturne dont la larve se camoufle dans la poussière. Il vit plutôt dans les vielles maisons où il se nourrit de mouche, araignées, mites ou autres indésirables tels que les punaises des lits. Sa piqûre est très douloureuse, mais rare car il n'est pas ordinairement agressif envers les humains.
Tamsioji plėšriablakė (lot. Reduvius personatus (sin. Cimex personatus), angl. Masked hunter, Bed bug hunter) – plėšriablakių šeimos atstovas. Išvertus iš lotynų kalbos „personatus“ reiškia „veido kaukę“. Šių plėšriablakių nimfų kūnas yra lipnus; prie jo prilimpa įvairios šiukšlės, dulkės, smėlis ir kt., blakė užsimaskuoja ir darosi nepastebima galimoms aukoms. Tai įtakojo ir anglišką rūšies pavadinimą „Masked hunter“.[1]
Kūnas 17–22 mm ilgio, juodos ar tamsiai rudos spalvos, ištempto ovalo formos. Straubliukas trumpas, storas, lenktas, sudarytas iš 3 segmentų. Antenos plonos.
Nimfų kūno spalva ir forma tokia kaip ir suaugusių blakių, tik be sparnų. Nimfos apaugusios mikroskopiniais plaukeliais, kurie puikiai laiko prilipusias įvairias dulkes, pūkelius ir kitas smulkias nuolaužas;[2] balkšvos ar pilkšvos spalvos. Ją galima pamatyti tik jai sujudėjus.
Suaugę individai randami gegužės – spalio mėnesiais, o nimfos – nuo vasario. Kiaušinėlius deda po vieną į įvairius plyšius.[3] Per metus būna 1 generacija.[4] Žiemoja 4 ir 5 stadijos nimfos. Subręsta pavasarį.
Tiek suaugėliai, tiek nimfos medžioja smulkius nariuotakojus – vėdarėlius (lot. Oniscidae), auksaakes (lot. Chrysopidae), auslindas (lot. Dermaptera), parazitines blakes (lot. Cimicidae).
Tiek nimfos, tiek suaugėliai randami aplink pastatus ir miškingose vietovėse. Ši blakė mėgsta sausas buveines, todėl dažnai randama patalpose. Patencialios šių blakių gyvenamosios vietos yra paukščių ir graužikų lizdai, šiukšlių krūvos. Gerai skrenda į geltoną šviesą („mėgsta“ ir kaitrinių lempučių skleidžiamą šviesą).
Suerzintos ar besigindamos šios rūšies blakės gali įkąsti. Įkandimas žmogui yra labai skausmingas. Jautresniems asmenims gali pasireikšti deginantis skausmas, stiprus niežulys ir patinimas su raudonais pakraščiais. Įkandus vabzdžiui siūloma nepanikuoti, pagauti blakę (rekomenduojama naudoti pirštines) ir įdėti į kokį nors sandarų indą ir kreiptis į artimiausią medicinos centrą. Skausmą ir niežulį padeda malšinti losjonai, kurių sudėtyje yra mentolio, fenolio ar kamparo. Kvalifikuotos medicininės pagalbos prireikia labai retai. Tamsioji plėšriablakė neminta žmogaus krauju ir neplatina jokių ligų.[5]
Paplitusios visoje Europoje, JAV ir Pietų Kanadoje (buvo netyčia įvežta iš Europos XX a. pradžioje).
Nimfa
Nimfa
Tamsioji plėšriablakė (lot. Reduvius personatus (sin. Cimex personatus), angl. Masked hunter, Bed bug hunter) – plėšriablakių šeimos atstovas. Išvertus iš lotynų kalbos „personatus“ reiškia „veido kaukę“. Šių plėšriablakių nimfų kūnas yra lipnus; prie jo prilimpa įvairios šiukšlės, dulkės, smėlis ir kt., blakė užsimaskuoja ir darosi nepastebima galimoms aukoms. Tai įtakojo ir anglišką rūšies pavadinimą „Masked hunter“.
Kūnas 17–22 mm ilgio, juodos ar tamsiai rudos spalvos, ištempto ovalo formos. Straubliukas trumpas, storas, lenktas, sudarytas iš 3 segmentų. Antenos plonos.
Nimfų kūno spalva ir forma tokia kaip ir suaugusių blakių, tik be sparnų. Nimfos apaugusios mikroskopiniais plaukeliais, kurie puikiai laiko prilipusias įvairias dulkes, pūkelius ir kitas smulkias nuolaužas; balkšvos ar pilkšvos spalvos. Ją galima pamatyti tik jai sujudėjus.
Suaugę individai randami gegužės – spalio mėnesiais, o nimfos – nuo vasario. Kiaušinėlius deda po vieną į įvairius plyšius. Per metus būna 1 generacija. Žiemoja 4 ir 5 stadijos nimfos. Subręsta pavasarį.
Tiek suaugėliai, tiek nimfos medžioja smulkius nariuotakojus – vėdarėlius (lot. Oniscidae), auksaakes (lot. Chrysopidae), auslindas (lot. Dermaptera), parazitines blakes (lot. Cimicidae).
Tiek nimfos, tiek suaugėliai randami aplink pastatus ir miškingose vietovėse. Ši blakė mėgsta sausas buveines, todėl dažnai randama patalpose. Patencialios šių blakių gyvenamosios vietos yra paukščių ir graužikų lizdai, šiukšlių krūvos. Gerai skrenda į geltoną šviesą („mėgsta“ ir kaitrinių lempučių skleidžiamą šviesą).
Suerzintos ar besigindamos šios rūšies blakės gali įkąsti. Įkandimas žmogui yra labai skausmingas. Jautresniems asmenims gali pasireikšti deginantis skausmas, stiprus niežulys ir patinimas su raudonais pakraščiais. Įkandus vabzdžiui siūloma nepanikuoti, pagauti blakę (rekomenduojama naudoti pirštines) ir įdėti į kokį nors sandarų indą ir kreiptis į artimiausią medicinos centrą. Skausmą ir niežulį padeda malšinti losjonai, kurių sudėtyje yra mentolio, fenolio ar kamparo. Kvalifikuotos medicininės pagalbos prireikia labai retai. Tamsioji plėšriablakė neminta žmogaus krauju ir neplatina jokių ligų.
Paplitusios visoje Europoje, JAV ir Pietų Kanadoje (buvo netyčia įvežta iš Europos XX a. pradžioje).
Nimfa
Nimfa
De maskerwants, maskerroofwants of vermomde wants (Reduvius personatus) is een wants uit de familie van de roofwantsen (Reduviidae).
De maskerwants wordt ongeveer 15 tot 18 millimeter lang en is bruin tot zwart van kleur met meer roodbruine, ronde ogen. Uiterlijk lijkt de wants meer op een vlieg, omdat de dekvleugels, die over de vliegvleugels worden gevouwen, grotendeels uit vliezige, doorzichtige delen bestaan. Tevens is het lichaam sterk afgeplat, breed en langwerpig en heeft de wants sprieterige poten en antennes. Kenmerkend zijn de relatief zeer kleine kop en de behaarde antennes, maar dit laatste kenmerk is zonder loep moeilijk te zien.
De maskerwants is een carnivoor die jaagt op andere insecten, deze vangt met de tangachtige grijppoten en uitzuigt met de lange, gekromde en sikkelvormige steeksnuit. De wants heeft allerlei soorten insecten op het menu staan, waaronder schadelijke insecten als zilvervisjes, vliegen en stofluizen, en kan daarom binnenshuis als nuttig worden beschouwd. Als de maskerwants wordt opgepakt kan het insect echter pijnlijk steken met de lange monddelen. Van andere rovende wantsen als de ruggezwemmer is dit ook bekend. De steek voelt aan als een bijensteek en is net als bij wespen en bijen - die overigens niet steken met de monddelen maar met de angel - zelden gevaarlijk en kan geen ziektes overbrengen. De wants leeft dus niet van menselijk bloed, zoals de beruchte bedwants, die wel een belangrijke prooi is. Sommige andere soorten roofwantsen waartoe de maskerwants behoort, leven wel van bloed en kunnen tevens dodelijke ziektes overbrengen, zoals de Ziekte van Chagas.
De wants schuilt overdag om 's nachts te gaan jagen. Ze komt al vliegend op licht af en wordt niet zelden in of rond het huis aangetroffen. De volwassen imago’s zijn te zien van mei tot augustus.
De eitjes worden aan het eind van de zomer afgezet en overwinteren om pas in het volgende jaar uit te komen, de nimf, het jeugdstadium van een wants, is na 1 tot 2 jaar volwassen. De nimf heeft een zeer kenmerkend uiterlijk en gaat altijd volledig op in zijn omgeving, ongeacht de kleur en structuur daarvan. Dit komt doordat de nimf vele zeer kleverige haartjes heeft over het hele lichaam, waaraan kleine deeltjes van het bodemsubstraat blijven plakken. Na iedere vervelling wordt het lichaam direct voorzien van nieuwe stofdeeltjes, zodat de nimf zich makkelijk aanpast aan een andere omgeving. De lichaamskleur is net als bij volwassen exemplaren bruin tot zwart, ook de lichaamsvorm is dezelfde, maar de poten lijken veel dikker door het aanklevende materiaal. Binnenshuis levende nimfen zien er hierdoor meestal als een wandelend stofpluisje uit. Ze hebben zoals alle nimfen nog geen vleugels en jagen niet actief op prooien, maar liggen in een hinderlaag en als een geschikte prooi langskomt wordt deze besprongen, gestoken met de monddelen en leeggezogen.
De maskerwants, maskerroofwants of vermomde wants (Reduvius personatus) is een wants uit de familie van de roofwantsen (Reduviidae).
Hasło w Wikisłowniku Zajadek domowy (Reduvius personatus) – gatunek owada z rzędu pluskwiaków.
Jest to owad o długości 16-19 mm, o ciemnobrunatnym lub czarnym ciele pokrytym włoskami. Owad nocny, żywiący się owadami i pająkami. Zajadek domowy jest owadem synantropijnym, zamieszkującym domy mieszkalne.
Zajadek domowy (Reduvius personatus) – gatunek owada z rzędu pluskwiaków.
Jest to owad o długości 16-19 mm, o ciemnobrunatnym lub czarnym ciele pokrytym włoskami. Owad nocny, żywiący się owadami i pająkami. Zajadek domowy jest owadem synantropijnym, zamieszkującym domy mieszkalne.
Smutsstinkfly (Reduvius personatus)[1][2] är en insektsart som först beskrevs av Carl von Linné 1758. Smutsstinkfly ingår i släktet Reduvius och familjen rovskinnbaggar.[3][4][5] Arten är reproducerande i Sverige.[5] Inga underarter finns listade i Catalogue of Life.[3]
Smutsstinkflyet hittas ibland inomhus, främst på vindar, i uthus och liknande, där de lever av andra insekter som det suger ur.[6] Som nymf kallas arten också för dammlejon eller dammskinnbagge eftersom kroppen är svagt klibbig och samlar på sig damm som fungerar som kamouflage.[7]
Dammlejon, en nymf av smutsstinkfly täckt med sågspån.
_nymph,_Middle_Franconia,_Germany_-_20110820-04.jpg)
_nymph,_Middle_Franconia,_Germany_-_20110820-03.jpg)
.jpg)
Wikimedia Commons har media som rör Smutsstinkfly.
Denna artikel om rovskinnbaggar saknar väsentlig information. Du kan hjälpa till genom att tillföra sådan.
Smutsstinkfly (Reduvius personatus) är en insektsart som först beskrevs av Carl von Linné 1758. Smutsstinkfly ingår i släktet Reduvius och familjen rovskinnbaggar. Arten är reproducerande i Sverige. Inga underarter finns listade i Catalogue of Life.
Smutsstinkflyet hittas ibland inomhus, främst på vindar, i uthus och liknande, där de lever av andra insekter som det suger ur. Som nymf kallas arten också för dammlejon eller dammskinnbagge eftersom kroppen är svagt klibbig och samlar på sig damm som fungerar som kamouflage.
Дорослі особини довжиною 17-22 мм. Забарвлення від темно-коричневого до чорного кольорів. Мають видовжену голову з коротким хоботком, що складається з трьох сегментів, і довгі, тонкі антени. Черевце широке. Має крила. Німфи цього виду схожі на дорослих особин, зазвичай темно-забарвлені, але виглядають сірими, або світло-забарвленими завдяки маскувальному костюму з пилу, піску чи часточок ґрунту. Німфи виділяють липку речовину, яка покриває їхнє тіло повністю, включаючи антени та всі шість ніг, що забезпечує прилипання до них пилу та дрібних часточок ґрунту.
Редувій ряджений — це голарктичний вид. Зустрічається в Україні. Батьківщиною редувія рядженого є Європа, але зараз вид також поширений в Північній америці, куди комахи були випадково завезені і прижилися. Також зустрічається в Південній Африці.
Редувій ряджений, як і інші клопи (Hemiptera) має життєвий цикл з неповним метаморфозом. На ранніх стадіях розвитку, в стадії німфи, редувій виглядає, як зменшена копія дорослої особини. Зазвичай життєвий цикл цього клопа займає рік. Дорослі особини з'являються пізньої весни і влітку.
Німфи редувія рядженого маскуються за допомогою піску. На поверхні їхнього тіла виділяється липка речовина, яка покриває їхнє тіло повністю, включаючи антени та всі шість ніг, що забезпечує прилипання до них пилу та дрібних часточок ґрунту. Щоб збудувати маскувальний костюм з ґрунту, німфи допомагають собі задніми ногами і tarsal fan. При цьому вибудовується два шари: внутрішній шар з меньших часточок і зовнішний шар — з грубіших. Можливо, що саме наявність цих двох шарів в маскувальному костюмі, пояснює наявність на німфах довгих і коротших ворсинок.
Німфа може використовувати зазубрені ворсинки, розташовані на її череві, щоб допомогати розпушувати ґрунт, який вона використовує для виготовлення маскувальног костюму. Камуфляж допомагає німфам редувія рядженого залишатися непомітними для жертв під час полювання, а також дозволяє їм залишатися непоміченими для ворогів. Редувій ряджений полює вночі на різних комах, наприклад, на постільних клопів.
І німфи і дорослі особини редувія рядженого — хижаки, які полюють на різних членистоногих, проколюючи їхнє тіло хоботком і висмоктуючи вміст.
У будинках людини редувій ряджений може зустрічатися в невеликій кількості і віддає перевагу сухим місцям. Інколи зустрічаються в будинках, заражених постільним клопом, тому що полюють на останніх.
Грязный хищнец[1], или ряженый хищнец[2] (лат. Reduvius personatus) — вид клопов из семейства Хищнецы.
Крупный клоп, длиной 16—19 мм. Окраска бурая или почти чёрная, с красноватыми ногами. Небольшая голова с достаточно большими глазами, хоботок относительно длинный. Усики длинные, покрыты тонкой щетиной волосков.
Хищник, питается мелкими беспозвоночными животными. Активен преимущественно в ночное время. Личинка также хищник.
Распространён главным образом в тропиках и субтропиках, реже в умеренных поясах. Родиной считается Африка, но стал синантропным видом и вместе с человеком широко расселился, заселив Европу, Канаду и восточные штаты Северной Америки.
_nymph,_Middle_Franconia,_Germany_-_20110820-04.jpg)
_nymph,_Middle_Franconia,_Germany_-_20110820-04.jpg)
_nymph,_Middle_Franconia,_Germany_-_20110820-03.jpg)
_nymph,_Middle_Franconia,_Germany_-_20110820-04.jpg)
_nymph,_Middle_Franconia,_Germany_-_20110820-04.jpg)
