Taiwania cryptomerioides – Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos ir vienintelė (Taiwania) genties rūšis. Medis visžalis.
Tai Rytų Azijos pietinės dalies vietinė medžių rūšis. Auga centrinio Taivano kalnuose ir pietų Kinijos Guidžou, Hubėjaus, Sičuano, Junano provincijose. Arealas pietvakariuose siekia Mianmarą bei jo pietuose šiaurės Vietnamo Laokajaus provinciją.
Kinijoje per tris provincijas kaip manoma auga apie 55 275 medžiai, Taaivane medžių populiacija kiek daugiau nei 10 000. Vietname viso suskaičiuota apie 100 šių medžių, kurie visi auga tik pačioje šiaurinėje Laokajaus provincijoje. Praeityje šie medžiai buvo labai eksplotuojami dėl medienos, dauguma senų jau iškirsti. Manoma kad jų išplitimo arealas buvo kur kas platesnis. Dabar Kinijoje ir Taivane saugomi ir jų populiacija čia stabilizuojasi.
Tai kalnuotų vietovių medis. Auga 500–2800 metrų kalnų altitudėse kartu su kitais pušūnais, plačialapiais ir mišrių miškų visžaliais medžiais. Mėgsta augti rūgštinguose šilto klimato rudžemyje ir raudonžemyje, regionuose su dideliu kritulių kiekiu vasarą ir rudenyje, bet sausesnėmis žiemomis. Auga pavieniui išsimėčiusios tarp Chamaecyparis formosensis, Chamaecyparis taiwanensis, paprastosiomis kuningamijomis (Cunninghamia lanceolata), himalajinėmis pušimis, himalajinėmis cūgomis, bet kartais sudaro tik savo švarius medynus.
Viena aukščiausių Azijoje medžių rūšių. Užauga iki 60-75 m, kartais iki 80-90 m aukščio ir iki 3-4 m skersmens kamienu. Ilgą laiką jos buvo nepaliaujamai kertamos, žinoma pasirenkant gerai nuaugusius masyviausius ir aukštus medžius, tad apie labai aukštus dabar išlikusius ir augančius individus kol kas duomenų nėra, juolab kad jos auga nuošaliose kalnų vietovėse.
Augdama lėtai, išgyvena ilgiau kaip 1600 metų, tikėtina kad sulaukia ir virš 2000 metų.
Laja kūgio formos, panašiai kaip Paprastoji eglė, plačiau išsikerojusi. Kamienas tiesus. Žievė rudai (nežymiai) pilka, su vertikaliai pilgomis rievelėmis.
Lapai jaunų medžių iki 100 metų lapeliai melsvai žali, savo forma atrodo it paprastosios eglės augančios Lietuvoje spygliukai ar ylos formos su storesniu pagrindu ir 10–24 mm ilgio bei 1,5-3,5 mm pločio. Subrendusių medžių lapeliai įgauna žvynišką pavidalą ir iki 1,5-8(9) mm ilgio bei 0,8-2,5 mm pločio.
Apsidulkinimas balandyje – gegužės mėn., sėklos subręsta spalio – lapkričio mėn.
Kankorėžėliai nedideli 12–20 mm ilgio ir 6-11 mm pločio, su maždaug 12-25 plonų, trapių širdelės formos (prisitvirtinę širdelės smaigalėliu) 8 mm ilgio, 5 mm pločio žvynelių. Kankorėžėlyje 14-30 sėklelių.
Sėklelės šviesiai rudos, plokščios, pailgos, ovalios, siaurai elpsinės (arba širdelės formos, su siauresnių galu prisitvirtinę prie kankorėžėlio pagrindo) 4 mm ilgio ir 2-3 mm pločio su sparneliu su siauru 1-2 mm sparneliu.
Mediena lengvai apdirbama, minkšta, bet patvari bei malonaus kvapo.
Praeityje mediena turėjo didelę paklausą, ypač šventyklų statyme, baldų ir karstų gamyboje. Taip pat naudota laivų konstravime, tiltų tiesime bei popieriaus gamyboje. Dabar (XXI a. pradž.) dėl medžių retumo, apsaugos bei jų lėto augimo užsodintose plantacijose, medienos legalus tiekimas ir panaudojimas yra retas.
Mokslinio, lotynų kalba Taiwania cryptomerioides rūšies autorius Bunzo Hayata, gyvenęs 1874–1934. Šios rūšies genties pavadinimas kilęs nuo Taivano salos pavadinimo, kurioje botanikams pirmą kartą – 1910 metais ir tapo žinoma. Taiwania cryptomerioides turi šiuos sinonimus:
Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas · Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos išskirtiniai medžiai · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Pasaulio išskirtiniai medžiai
Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)
Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas
Taiwania cryptomerioides – Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos ir vienintelė (Taiwania) genties rūšis. Medis visžalis.
