Baltaviršūnis elniagrybis (lot. Xylaria hypoxylon) – elniagrybinių (Xylariaceae) genties grybų rūšis.
Periteciai nedideli, 3-8 cm aukščio ir iki 5 cm storio, jauni - cilindriški, vėliau - netaisyklingai išsilankstę, juodai rudi, seni - juodi, viršutinėje dalyje praplatėję, išsišakoję, tarsi elnio ragai, nuo konidijų pabalusiomis, smailiomis atšakomis. Kotas sumedėjęs, kietas, juodas, šiurkštus. Trama tampri, kieta, be ypatingo kvapo ir skonio. Sporos 11-16 x 5-6 μm.
Būdingi požymiai: sporos juodos, perpus mažesnės nei kisliojo elniagrybio.
Auga rudenį, grupelėmis, kupsteliais miškuose, parkuose ant supuvusios lapuočių medienos. Labai dažnas, kur kas dažnesnis nei kislusis. Aktyvus saprotrofas. Nevalgomas
Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, psl. 521
Baltaviršūnis elniagrybis (lot. Xylaria hypoxylon) – elniagrybinių (Xylariaceae) genties grybų rūšis.
Periteciai nedideli, 3-8 cm aukščio ir iki 5 cm storio, jauni - cilindriški, vėliau - netaisyklingai išsilankstę, juodai rudi, seni - juodi, viršutinėje dalyje praplatėję, išsišakoję, tarsi elnio ragai, nuo konidijų pabalusiomis, smailiomis atšakomis. Kotas sumedėjęs, kietas, juodas, šiurkštus. Trama tampri, kieta, be ypatingo kvapo ir skonio. Sporos 11-16 x 5-6 μm.
Būdingi požymiai: sporos juodos, perpus mažesnės nei kisliojo elniagrybio.
Auga rudenį, grupelėmis, kupsteliais miškuose, parkuose ant supuvusios lapuočių medienos. Labai dažnas, kur kas dažnesnis nei kislusis. Aktyvus saprotrofas. Nevalgomas