dcsimg

Amariniai ( Litvanca )

wikipedia LT tarafından sağlandı

Amariniai (lot. Aphidoidea, angl. Aphids, vok. Blattläuse) – lygiasparnių (Sternorrhyncha) vabzdžių antšeimis, anksčiau buvo pobūris, kuriam priklauso labai smulkūs, apie 0,5–5 mm gležni vabzdžiai. Gyvena didelėmis kolonijomis ant lapų ir nesumedėjusių ūglių. Kūno forma įvairi: apskrita, kiaušiniška, kriaušiška, verpstiška. Antenos 3-6-narės, dažnai ilgokos, ilgesnės už patį vabzdį. Viršūninis narelis su šereliu. Straublelis keturnaris. Kojos įvairaus ilgumo, bet nešokamosios. Sparnai ploni ir skaidrūs, palyginus su vabzdžiu gana stambūs, išsikiša toli už kūno; užpakaliniai sparnai žymiai mažesni už priekinius. Dauguma amarų pilvelio šeštame segmente turi porą stiebelių, vadinamų sifonais (pagal šį požymį amarai atskiriami nuo blakučių ir cikadų). Pilvelis iš 9 segmentų. Kūno paviršius neretai būna dengtas vaškine apnaša, todėl atrodo lyg būtų apdulkintas milteliais ar apaugęs pūkeliais.

 src=
Amarų skystas saldžias išmatas, vad. medaus rasa, mėgsta laižyti įvairūs vabzdžiai, ypač skruzdėlės

.

Amarai dauginasi partenogenetiškai. Daugelis yra pavojingi augalų kenkėjai.

Iš viso žinoma apie 4000 rūšių, priklausančių 10 šeimų. Lietuvoje aptinkama viena amarų šeima - Sifoniniai amarai (Aphididae)[1]. Seniau buvo išskiriamos eglinių (Adeligidae), pūslinių (Pemphigidae) bei žievinių amarų (Lachnidae) šeimos[2], tačiau dabar joms priklausiusios rūšys priskiriamos sifoniniams amarams.


Vikiteka

Šaltiniai

  1. Fauna Europaea
  2. Amariniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 54-55 psl.
lisans
cc-by-sa-3.0
telif hakkı
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
orijinal
kaynağı ziyaret et
ortak site
wikipedia LT

Amariniai: Brief Summary ( Litvanca )

wikipedia LT tarafından sağlandı

Amariniai (lot. Aphidoidea, angl. Aphids, vok. Blattläuse) – lygiasparnių (Sternorrhyncha) vabzdžių antšeimis, anksčiau buvo pobūris, kuriam priklauso labai smulkūs, apie 0,5–5 mm gležni vabzdžiai. Gyvena didelėmis kolonijomis ant lapų ir nesumedėjusių ūglių. Kūno forma įvairi: apskrita, kiaušiniška, kriaušiška, verpstiška. Antenos 3-6-narės, dažnai ilgokos, ilgesnės už patį vabzdį. Viršūninis narelis su šereliu. Straublelis keturnaris. Kojos įvairaus ilgumo, bet nešokamosios. Sparnai ploni ir skaidrūs, palyginus su vabzdžiu gana stambūs, išsikiša toli už kūno; užpakaliniai sparnai žymiai mažesni už priekinius. Dauguma amarų pilvelio šeštame segmente turi porą stiebelių, vadinamų sifonais (pagal šį požymį amarai atskiriami nuo blakučių ir cikadų). Pilvelis iš 9 segmentų. Kūno paviršius neretai būna dengtas vaškine apnaša, todėl atrodo lyg būtų apdulkintas milteliais ar apaugęs pūkeliais.

 src= Amarų skystas saldžias išmatas, vad. medaus rasa, mėgsta laižyti įvairūs vabzdžiai, ypač skruzdėlės

.

Amarai dauginasi partenogenetiškai. Daugelis yra pavojingi augalų kenkėjai.

Iš viso žinoma apie 4000 rūšių, priklausančių 10 šeimų. Lietuvoje aptinkama viena amarų šeima - Sifoniniai amarai (Aphididae). Seniau buvo išskiriamos eglinių (Adeligidae), pūslinių (Pemphigidae) bei žievinių amarų (Lachnidae) šeimos, tačiau dabar joms priklausiusios rūšys priskiriamos sifoniniams amarams.


Vikiteka

lisans
cc-by-sa-3.0
telif hakkı
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
orijinal
kaynağı ziyaret et
ortak site
wikipedia LT