Oceanodroma matsudairae Kuroda & Nagamichi 1922

Die Oosterse stormswael (Oceanodroma matsudairae) is 'n stormswael en 'n seldsame besoeker aan die kus van Suid-Afrika. Die voël is 25 cm groot en weeg 60 - 65 g met 'n vlerkspan van 52 - 58 sentimeter. Die voël broei op noordwestelike Stille Oseaan-eilande. In Engels staan die voël bekend as Matsudaira's storm-petrel. Die voël is nog net 2 keer opgeteken in Suid-Afrika.

Sien ook

• Alfabetiese lys van Suid-Afrikaanse voëls
• Lys van Suid-Afrikaanse voëls (Groepeer)
• Lys van Suider-Afrikaanse voëls volgens wetenskaplike name

Bron

• Sasol Voëls van Suider-Afrika. Struik Nature. Vierde Uitgawe 2011. ISBN 978-1-77007-928-1

Verwysings

Satanig Matsudaira (Oceanodroma matsudairae) a zo un evn-mor mor.

Doareoù pennañ

Boued

Annez

Rummatadur

Diouzh an evnoniourien e vez renket ar sataniged en urzhiad Procellariiformes pe Ciconiiformes.

L'ocell de tempesta de Matsudaria (Oceanodroma matsudairae) és un ocell marí de la família dels hidrobàtids (Hydrobatidae), d'hàbits pelàgics, que forma colònies de cria, en caus a les illes Volcano, al sud del Japó. Després es dispersa cap al sud, per l'Oceà Índic, des de les Seychelles fins Nova Guinea.

Referències

Aderyn a rhywogaeth o adar yw Pedryn drycin Matsudaira (sy'n enw gwrywaidd; enw lluosog: pedrynnod drycin Matsudaira) a adnabyddir hefyd gyda'i enw gwyddonol Oceanodroma matsudairae; yr enw Saesneg arno yw Matsudaira's storm petrel. Mae'n perthyn i deulu'r Pedrynnod (Lladin: Hydrobatidae) sydd yn urdd y Procellariformes.^[1]

Talfyrir yr enw Lladin yn aml yn O. matsudairae, sef enw'r rhywogaeth.^[2] Mae'r rhywogaeth hon i'w chanfod yn Asia.

Teulu

Mae'r pedryn drycin Matsudaira yn perthyn i deulu'r Pedrynnod (Lladin: Hydrobatidae). Dyma rai o aelodau eraill y teulu:

Rhestr Wicidata:

rhywogaeth enw tacson delwedd Pedryn Cynffon-fforchog Oceanodroma leucorhoa Pedryn drycin Hydrobates pelagicus Pedryn drycin cynffonfforchog Oceanodroma furcata Pedryn drycin du Oceanodroma melania Pedryn drycin gyddfwyn Nesofregetta fuliginosa Pedryn drycin Madeira Oceanodroma castro Pedryn drycin Matsudaira Oceanodroma matsudairae Pedryn drycin torchog Oceanodroma hornbyi Pedryn drycin Tristram Oceanodroma tristrami Pedryn drycin tywyll Oceanodroma markhami Pedryn drycin wynebwyn Pelagodroma marina Pedryn drycin y Galapagos Oceanodroma tethys

Gweler hefyd

• Rhestr Goch yr IUCN

Cyfeiriadau

Matsudaira's storm petrel (Hydrobates matsudairae) is a species of seabird in the family Hydrobatidae.

It breeds solely in the Volcano Islands in the northwest Pacific Ocean, and winters in the Indian Ocean.

Its common name and Latin binomial commemorate the Japanese ornithologist Yorikatsu Matsudaira.^[2] It was formerly defined in the genus Oceanodroma before that genus was synonymized with Hydrobates.^[3]

References

Retrieved from "https://en.wikipedia.org/w/index.php?title=Matsudaira%27s_storm_petrel&oldid=1119001790"

La Macudaira petrelo (Oceanodroma matsudairae) estas specio de marbirdo de la familio Hidrobatedoj kaj ordo de Procelarioformaj. Laŭ Alan P. Peterson, estas specio monotipa, tio estas sen subspecioj.

Ili reproduktiĝas solece en la Vulkanaj Insuloj de Japanio en nordokcidenta Pacifika Oceano, kaj vintrumas en la Hinda Oceano ĝis ties okcidento nome Kenjo, Somalio kaj Sejŝeloj. Ili povas troviĝi ankaŭ en Indonezio, Aŭstralio (Kristnaskinsulo). Ties statuso estas nesufiĉe konata.

Tiu birdo estas ĉirkaŭ 25 cm longa kun enverguro de 56 cm. Ili ne montras seksan dimorfismon. Ties plumaro estas malhela. Ties vosto estas longa kaj forkoforma.

Referencoj

• BirdLife International 2004. Oceanodroma matsudairae. 2006 IUCN Ruĝa Listo de Minacataj Specioj. Elŝutita la 24an de julio 2007.

El paíño de Matsudaira (Oceanodroma matsudairae) es una especie de ave procelariforme de la familia Hydrobatidae que habita en el océano Índico y océano Pacífico oriental.

Distribución y hábitat

Cría únicamente en las islas de Los Volcanes, al sur de Japón, y pasa el inverno en el océano Índico.

Referencias

Oceanodroma matsudairae Oceanodroma generoko animalia da. Hegaztien barruko Hydrobatidae familian sailkatua dago.

Erreferentziak

• World Bird Names

Ikus, gainera

• Oceanodroma
• Hydrobatidae

Isokeiju (Hydrobates matsudairae) on ulappakeijujen heimoon kuuluva valtamerilintu. Se elää vain Japanille kuuluvien Ogasawarasaarten eteläosassa sijaitsevan Volcano Islands saariryhmän Kita iwojimalla ja Minami iwojimalla. Nagamichi Kuroda kuvaili lajin holotyypin Honshun Sagaminlahdelta 1922.^[2]

Lähteet

Oceanodroma matsudairae

L'Océanite de Matsudaira (Oceanodroma matsudairae) est une espèce de petits oiseaux de mer de la famille des Hydrobatidae. D'après Alan P. Peterson, c'est une espèce monotypique.

Description

Cet oiseau mesure environ 25 cm de longueur pour une envergure de 56 cm. Il ne présente pas de dimorphisme sexuel.

Son plumage est sombre. Sa queue est longue et fourchue.

Répartition

Cet oiseau se reproduit au Japon. Il fréquente aussi l'ouest de l'Océan Indien (Somalie, Seychelles etc.).

Références

• (en) Référence Congrès ornithologique international :
• (en) Référence Zoonomen Nomenclature Resource (Alan P. Peterson) : Oceanodroma matsudairae
• (fr+en) Référence Avibase : Oceanodroma matsudairae (+ répartition) (consulté le 30 juin 2015)
• (en) Référence UICN : espèce Hydrobates matsudairae

Binomas Oceanodroma matsudairae

Macudairos audrašauklis (lot. Oceanodroma matsudairae, angl. Matsudaira's storm petrel) – audrašauklinių (Hydrobatidae) šeimos jūrinių paukščių rūšis, kuri veisiasi Japonijai priklausančiose Ugnikalnių salose (Bonino salyno pietuose), žiemoja Indijos vandenyne.

Šių audrašauklių populiacija nėra skaitlinga, manoma, ją sudaro apie 20 tūkst. paukščių. Mokslinis vardas rūšiai suteiktas atminti japonų ornitologą Jorikiacu Macudairą.^[2]

Biologija

Macudairos audrašauklis yra endeminė rūšis Ugnikalnių salose, pietų Japonijoje. Jo perimviečių neabejotinai yra Pietų Ivo Džimos saloje, galbūt anksčiau buvo ir Šiaurės Ivo Džimoje. Šių paukščių pastebėta aplink Bonino salas, todėl, nepatvirtintais duomenimis, ten galėtų būti perimviečių.

Žiemoti skrenda į pietus, per pusiaują, galbūt į Timoro jūrą ties Australijos šiaurės vakarais, toliau traukia vakarų kryptimi į Indijos vandenyną, kur apsistoja aplink Seišelių salas ir į vakarus link Somalio ir Kenijos. Dalis paukščių gali žiemoti į šiaurės rytus nuo Naujosios Gvinėjos.

Gyvena kolonijose, peri aukštumose išraustuose urveliuose. Poravimasis prasideda sausio mėnesį, jaunikliai paauga birželį. Kitu laiku audrašauklis, kaip pelaginė rūšis, sutinkamas toli nuo pakrančių.

Paukštis yra 24–25 cm ilgio, išskleisti sparnai siekia 46–56 cm plotį, sveria vidutiniškai 62 g. Tai palyginti didelis audrašauklis, su ilga, iškirpta uodega, išreikštomis baltų plunksnų juostomis ant sparnų. Paukštis tamsus, tamsiai rudas, beveik juoda galva ir kaklu.^[3]

Šaltiniai

Vikiteka

Vogels

Het Japans stormvogeltje (Oceanodroma matsudairae) is een vogel uit de familie der Hydrobatidae (Stormvogeltjes). Het is een kwetsbare, endemische vogelsoort die broedt op de Vulkaan-eilanden nabij Japan.

Kenmerken

Dit stormvogeltje is 24 tot 25 cm lang, heeft een spanwijdte van 46 tot 56 cm en weegt gemiddeld 62 g. Het is een relatief groot stormvogeltje met een lange, gevorkte staart en duidelijke witte vleugelstrepen op de bovenvleugel. Verder is de vogel donker, roetkleurig bruin, vaak nogal donker, bijna zwart op de kop en de nek.^[2]

Verspreiding en leefgebied

Deze soort broedt op één, mogelijk twee, van de kleinere Vulkaan-eilanden, in ieder geval op Minami Iwo Jima en misschien op Kita Iwo Jima. De vogel broedt in holen op vulkaanhellingen. Buiten de broedtijd zwerft deze zeevogel boven volle zee over een groot areaal dat reikt van het zeegebied ten zuiden van Japan, de Indische Archipel tot verder rond de evenaar in de Indische Oceaan tot aan de kustwateren van Oost-Afrika.^[3]

Status

Het Japans stormvogeltje heeft een beperkt broedgebied en daardoor is de kans op uitsterven aanwezig. De grootte van de populatie werd in 2004 door BirdLife International geschat op minimaal 20 duizend volwassen individuen. Het grootste eiland van de vulkaan-eilanden, Iwo Jima raakte tijdens de Tweede Wereldoorlog door militaire aanwezigheid bevolkt met ratten, waardoor het broedgebied daar verloren ging. De populatie die op het kleinste eiland broedt, blijft kwetsbaar en over de aanwezigheid op het andere kleine eiland is (nog) geen zekerheid. Om deze redenen staat deze soort als kwetsbaar op de Rode Lijst van de IUCN.^[1]

Bronnen, noten en/of referenties

O painho-de-matsudaira (Oceanodroma matsudairae) é uma espécie de ave marinha da família Hydrobatidae.

Pode ser encontrada nos seguintes países: Austrália, Ilha Christmas, Indonésia, Japão, Quénia, Seychelles e Somália.

Referências

• *BirdLife International (2004). Oceanodroma matsudairae (em inglês). IUCN 2006. Lista Vermelha de Espécies Ameaçadas da IUCN de 2006 . Página visitada em 31.10.2007.

Matsudairastormsvala^[2] (Oceanodroma matsudairae) är en fåtalig fågel i familjen nordstormsvalor inom ordningen stormfåglar.^[2]

Utseende

Matsudairastormsvalan är en rätt stor stormsvala med en kroppslängd på 24 centimeter och en vingbredd på 56, jämnstor med tristramstormsvalan men smäckrare. I fjäderdräkten är den helmörk med djupt kluven stjärt. Även på håll syns tydliga vita handpennebaser på vingarna.^[3]

Utbredning och systematik

Fågeln häckar i Vulkanöarna i Japan, med säkerhet endast på ön Minami Ioto, möjligen tidigare på Kita Ioto.^[4] Den har också observerats kring Ogasawaraöarna och kan möjligen häcka även där, men det är inte bekräftat.^[5][6] Utanför häckningstid lever den pelagiskt i Stilla havet runt Japan, i Oceanien och vidare i Indiska oceanen så långt västerut som till Afrika.^[7] Vid ett tillfälle har den påträffats i Oman: 19 augusti 2003.^[8]

Släktestillhörighet

DNA-studier visar att stormsvalan (Hydrobates pelagicus) är inbäddad i Oceanodroma, systerart till grå stormsvala. Vissa auktoriteter inkluderar därför Oceanodroma i Hydrobates, som har prioritet. De flesta internationella auktoriteter har dock inte implementerat denna nya forskning ännu.

Ekologi

Arten häckar i kolonier i bohålor på höglänt mark. Häckningen inleds troligen i januari och de flesta ungar är flygga i juni. Utanför häckningstid lever den pelagiskt långt från kusten.^[9]

Status och hot

Med tanke på att arten häckar på endast en eller två öar kategoriserar internationella naturvårdsunionen IUCN arten som sårbar (VU).^[1] Den beskrivs dock som inte särskilt sällsynt i Indiska ocean. Världspopulationen uppskattas till minst 20.000 individer.^[10]

Namn

Fågeln är uppkallad efter den japanska ornitologen Yorikatsu Viscount Matsudaira (1876-1945).^[11]

Noter

1. ^ [a b] Birdlife International 2014 Hydrobates matsudairae Från: IUCN 2015. IUCN Red List of Threatened Species. Version 2015.4 www.iucnredlist.org. Läst 2015-02-01.
2. ^ [a b] Gill, F & D Donsker (Eds). 2018. IOC World Bird List (v 8.1). doi : 10.14344/IOC.ML.8.1.
3. ^ Onley, Derek; Scofield, Paul (2007). Albatrosses, Petrels and Shearwaters of the World (Helm Field Guides). London: Christopher Helm. sid. 17. ISBN 0-7136-4332-3
4. ^ Chiba, H.;Kawakami, K.; Suzuki, H.; Horikoshi, K. 2007. The distribution of seabirds in the Bonin Islands, southern Japan. J. Yamashina Inst. Ornithol. 39: 1-17.
5. ^ Brazil, M. 2009. Birds of East Asia: eastern China, Taiwan, Korea, Japan, eastern Russia. Christopher Helm, London.
6. ^ Brazil, M.A. 1991. The birds of Japan. Chistopher Helm, London.
7. ^ Clements, J. F., T. S. Schulenberg, M. J. Iliff, D. Roberson, T. A. Fredericks, B. L. Sullivan, and C. L. Wood (2014) The eBird/Clements checklist of birds of the world: Version 6.9 http://www.birds.cornell.edu/clementschecklist/download, läst 2015-01-01
8. ^ Mitchell, Dominic (2017). Birds of Europe, North Africa and the Middle East : An Annotated Checklist. Barcelona: Lynx Edicions. sid. 50. ISBN 978-84-941892-9-6
9. ^ del Hoyo, J., Elliot, A. and Sargatal, J. 1992. Handbook of the Birds of the World, Vol. 1: Ostrich to Ducks. Lynx Edicions, Barcelona, Spain.
10. ^ Brooke, M. de L. 2004. Albatrosses and Petrels Across the World. Oxford University Press, Oxford.
11. ^ Jobling, J. A. (2015). Key to Scientific Names in Ornithology. Ur del Hoyo, J., Elliott, A., Sargatal, J., Christie, D.A. & de Juana, E. (eds.) (2015). Handbook of the Birds of the World Alive. Lynx Edicions, Barcelona. Hämtad från www.hbw.com.

Externa länkar

• Wikispecies har information om Oceanodroma matsudairae.
  Artförteckning
• Wikimedia Commons har media som rör matsudairastormsvala.
  Bilder & media
• Bilder och filmer på Internet Bird Collection

Oceanodroma matsudairae là một loài chim trong họ Hydrobatidae.^[1]

Chú thích

Tham khảo

二名法 Oceanodroma matsudairae
(Kuroda, 1922)

煙黑叉尾海燕（学名：Oceanodroma matsudairae）为海燕科叉尾海燕屬下的一个种。

参考文献

扩展阅读

这是一篇與动物相關的小作品。你可以通过编辑或修订扩充其内容。

取自“https://zh.wikipedia.org/w/index.php?title=煙黑叉尾海燕&oldid=42768523”

クロウミツバメ 保全状況評価^[1] VULNERABLE
(IUCN Red List Ver.3.1 (2001))
分類 界 : 動物界 Animalia 門 : 脊索動物門 Chordata 亜門 : 脊椎動物亜門 Vertebrata 綱 : 鳥綱 Aves 目 : ミズナギドリ目 Procellariiformes 科 : ウミツバメ科 Hydrobatidae 属 : ウミツバメ属 Oceanodroma 種 : クロウミツバメ
O. matsudairae 学名 Oceanodroma matsudairae
Kuroda, 1922 和名 クロウミツバメ 英名 Matsudaira's storm petrel

クロウミツバメ（黒海燕、学名Oceanodroma matsudairae）は、ミズナギドリ目ウミツバメ科ウミツバメ属に分類される鳥。

分布[編集]

インド洋、西太平洋

日本（南硫黄島）で繁殖し、非繁殖期はケニア沖やフィリピン沖へ南下する。2009年現在、繁殖地は南硫黄島しか確認されていない。

形態[編集]

全長22.5-25cm。翼開張56cm。尾羽はアルファベットの「V」字状で、やや深い切れこみが入る。全身は黒褐色の羽毛で覆われる。翼は長く幅広い。大雨覆は淡褐色で、飛翔時には逆「ハ」字状の斑紋（翼帯）に見える。初列風切の羽軸は白い。

嘴や後肢の色彩は黒い。

生態[編集]

海洋に生息する。翼を水平に広げ、羽ばたきと滑翔を交えながら飛翔する。

食性は動物食で、魚類、甲殻類、軟体動物などを食べる。水面付近を飛翔しながら獲物を捕食する。

繁殖形態は卵生。3-4月に地面に掘った穴に1回に1個の卵を産む。

南硫黄島での繁殖状況[編集]

現在クロウミツバメの繁殖が確認されているのは全世界で南硫黄島のみである。南硫黄島では1982年6月の調査時に繁殖が初めて確認された。この時の調査では、標高916メートルある南硫黄島の中で、標高約750メートル以上の樹林帯で巣穴が発見され、南硫黄島の標高が高い地域で繁殖しているものと考えられた^[2]。

南硫黄島では2007年6月に再び総合調査が行われ、やはり標高約700メートル以上の樹林帯で繁殖していることが確認された。クロウミツバメは地面に穴を掘って営巣するため、土壌が発達している地域しか営巣することが出来ない。そのため島の周囲が海食崖による断崖絶壁になっているなど、土壌の発達が悪い南硫黄島の標高の低い地域では営巣せず、標高が高い地域で営巣しているものと考えられる。2007年の調査では推定数万つがいという数多くのクロウミツバメが南硫黄島で繁殖していることが確認されている^{[3][† 1]}。

人間との関係[編集]

種小名matsudairaeや英名の頭に付いているMatsudaira'sは、本種の発見者であり鳥類標本の収集家であった明治時代の華族、松平頼孝子爵に献名されたものである。ウミツバメの仲間は凪の間、海面に浮いている生物などを採餌するが、彼はこの性質を利用し、伊豆諸島沖で船上から大量のイワシ油を撒いて人工的に凪の状態をつくり、採餌のため寄ってきた鳥たちを捕獲していて本種を発見した。

航行中の船舶の後方を追いかけて飛翔することもある。

ゴミの誤飲や海洋汚染などにより生息数の減少が懸念されている。第二次世界大戦前には北硫黄島でも繁殖が確認されていたが、その後繁殖が確認されていないため現在も繁殖しているかは不明。北硫黄島にはクマネズミが侵入してしまっているため卵や幼鳥が捕食され生息数が減少、もしくは繁殖地として壊滅したと考えられている^[4]。

• 準絶滅危惧（NT）（環境省レッドリスト）^[5]
  

脚注[編集]

[ヘルプ]

注釈[編集]

出典[編集]

参考文献[編集]

ウィキスピーシーズにクロウミツバメに関する情報があります。

• 環境庁自然保護局編（1983）『南硫黄島の自然』日本野生生物研究センター
• 『原色ワイド図鑑4 鳥』、学習研究社、1984年、138頁。
• 黒田長久監修 C.M.ペリンズ、A.L.A.ミドルトン編 『動物大百科7 鳥I』、平凡社、1986年、177頁。
• 桐原政志 『日本の鳥550 水辺の鳥』、文一総合出版、2000年、75頁。
• 真木広造、大西敏一 『日本の野鳥590』、平凡社、2000年、41頁。
• 『小学館の図鑑NEO 鳥』、小学館、2002年、19頁。
• 高野伸二 『フィールドガイド 日本の野鳥 増補改訂版』、日本野鳥の会、2007年、76-77頁。
• 安部直哉 『山渓名前図鑑 野鳥の名前』、山と渓谷社、2008年、161頁。
• 『鳥を描き続けた男―鳥類画家小林重三』、晶文社、1999年。
• 川上 和人ほか（2008）「南硫黄島の鳥類相」、『小笠原研究』33、首都大学東京 → 南硫黄島の鳥類相（CiNii）

この項目は、鳥類に関連した書きかけの項目です。この項目を加筆・訂正などしてくださる協力者を求めています（ポータル鳥類 - PJ鳥類）。

「https://ja.wikipedia.org/w/index.php?title=クロウミツバメ&oldid=67180512」から取得