Guidance for identification
Lühijalg-kühmik (Melanoleuca brevipes) on kandseente hulka kuuluv seeneliik.
Seent on leitud ka Eestist.[1]
Seen on söödav.[1]
Lühijalg-kühmik (Melanoleuca brevipes) on kandseente hulka kuuluv seeneliik.
Seent on leitud ka Eestist.
Seen on söödav.
Trumpakotis minkštūnis (lot. Melanoleuca brevipes) – baltikinių (Tricholomataceae) šeimos, minkštūnių (Melanoleuca) genties grybų rūšis.
Tarp žolių, pamiškės, pakelės, parkai, skverai, sodai.
Ankstyvas pavasaris, vėlyvas ruduo.
Kotas du kartus trumpesnis už kepurėlės skersmenį.
Vaisiakūniai vidutinio dydžio. Kepurėlė 3–8 cm skersmens, elastinga, matinė, plaušuota, mėsinga, nešvariai juosvai rudai pilka, pelenų spalvos. Jauni lakšteliai kreminiai, seni - pilki, priaugtiniai. Kotas 2–5×0,5–1,5 cm, kepurėlės spalvos, apatinėje dalyje sustorėjęs. Trama stora, minkšta, pilkai rusva, medienos kvapo, nekartaus skonio. Sporos 7–9×4,5–6 μm.
Būdingi požymiai: vaisiakūniai nešvariai rudos pelenų spalvos, trama nekarti.
Auga nedidelėmis grupėmis miškuose, parkuose, skveruose, soduose, daugiau atvirose vietose. Valgomas, dažnas, ypač žolėtose pakelėse, parkuose, net skveruose, išilgai gyvatvorių, patvoriuose.
Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 156 psl.
Trumpakotis minkštūnis (lot. Melanoleuca brevipes) – baltikinių (Tricholomataceae) šeimos, minkštūnių (Melanoleuca) genties grybų rūšis.
Augimo vietaTarp žolių, pamiškės, pakelės, parkai, skverai, sodai.
Augimo laikasAnkstyvas pavasaris, vėlyvas ruduo.
Pagrindiniai požymiaiKotas du kartus trumpesnis už kepurėlės skersmenį.
Vaisiakūniai vidutinio dydžio. Kepurėlė 3–8 cm skersmens, elastinga, matinė, plaušuota, mėsinga, nešvariai juosvai rudai pilka, pelenų spalvos. Jauni lakšteliai kreminiai, seni - pilki, priaugtiniai. Kotas 2–5×0,5–1,5 cm, kepurėlės spalvos, apatinėje dalyje sustorėjęs. Trama stora, minkšta, pilkai rusva, medienos kvapo, nekartaus skonio. Sporos 7–9×4,5–6 μm.
Būdingi požymiai: vaisiakūniai nešvariai rudos pelenų spalvos, trama nekarti.
Auga nedidelėmis grupėmis miškuose, parkuose, skveruose, soduose, daugiau atvirose vietose. Valgomas, dažnas, ypač žolėtose pakelėse, parkuose, net skveruose, išilgai gyvatvorių, patvoriuose.