Pūslėtasis guveinis (lot. Fucus vesiculosus, angl. bladder wrack) – guveininių (Fucaceae) šeimos rudadumblis. Paplitęs Baltijos ir Šiaurės jūrose, Atlanto vandenyno šiaurėje.
Daugiametis, 20–75 cm aukščio ir 0,5–2 m pločio dumblis. Išgyvena iki 3 metų. Jo gniužulai plokšti, išsišakoję, dvišakiai, padengti oro pūslelių poromis. Dauginasi lytiškai. Yra vyriški ir moteriški individai. Reprodukcija vyksta vieną kartą per metus. Gametangės susiformuoja vėlai rudenį filoidų viršūnėse (receptakulėse) specialiose kamerose (konceptakulėse). Šviesą mėgstanti jūrinė rūšis, auga ant riedulių ir uolų litoralėje ir sublitoralėje. Oro pūslelės palaiko guveinį šviesos sraute, kad vyktų fotosintezė.
Pūslėtojo guveinio populiacija teikia prieglobstį žieduotosioms kirmėlėms (Spirorbis spirorbis), vėžiagyviams (Idotea), moliuskams (Littorina obtusata).
Gali būti naudojamas kaip jūržolė, turtinga jodo ir kitų mikroelementų.
Lietuvoje rūšis reta, 2000 m. įtraukta į Raudonąją knygą (4(I) kategorija).[1] Žinoma 1 radavietė Palangoje, prie Rąžės žiočių, auga ant riedulių 2–2,3 m gylyje. Aptikti tik pavieniai individai. Manoma, kad jie gali augti dar keliose vietose ties Kuršių Nerija. Grėsmę kelia vandens tarša ir mažėjantis vandens skaidrumas.
Ant kranto uolos
Pakrantėje
Matyti daugybė pūslelių
Pūslėtasis guveinis (lot. Fucus vesiculosus, angl. bladder wrack) – guveininių (Fucaceae) šeimos rudadumblis. Paplitęs Baltijos ir Šiaurės jūrose, Atlanto vandenyno šiaurėje.
Daugiametis, 20–75 cm aukščio ir 0,5–2 m pločio dumblis. Išgyvena iki 3 metų. Jo gniužulai plokšti, išsišakoję, dvišakiai, padengti oro pūslelių poromis. Dauginasi lytiškai. Yra vyriški ir moteriški individai. Reprodukcija vyksta vieną kartą per metus. Gametangės susiformuoja vėlai rudenį filoidų viršūnėse (receptakulėse) specialiose kamerose (konceptakulėse). Šviesą mėgstanti jūrinė rūšis, auga ant riedulių ir uolų litoralėje ir sublitoralėje. Oro pūslelės palaiko guveinį šviesos sraute, kad vyktų fotosintezė.
Pūslėtojo guveinio populiacija teikia prieglobstį žieduotosioms kirmėlėms (Spirorbis spirorbis), vėžiagyviams (Idotea), moliuskams (Littorina obtusata).
Gali būti naudojamas kaip jūržolė, turtinga jodo ir kitų mikroelementų.
Lietuvoje rūšis reta, 2000 m. įtraukta į Raudonąją knygą (4(I) kategorija). Žinoma 1 radavietė Palangoje, prie Rąžės žiočių, auga ant riedulių 2–2,3 m gylyje. Aptikti tik pavieniai individai. Manoma, kad jie gali augti dar keliose vietose ties Kuršių Nerija. Grėsmę kelia vandens tarša ir mažėjantis vandens skaidrumas.
Ant kranto uolos
Pakrantėje
Matyti daugybė pūslelių
_-_geograph.org.uk_-_224125.jpg)
