Bigtree

Didysis mamutmedis, dažnai klaidingai vadinamas gigantiškąja sekvoja (lot. Sequoiadendron giganteum, angl. Giant Sequoia, Sierra Redwood, Wellingtonia) – kiparisinių šeimos (Cupressaceae) medžių rūšis, vienintelė mamutmedžių gentyje.

Paplitimas

Savaime auga tik labai nedidelėje teritorijoje – JAV vakaruose, Kalifornijoje esančiuose Siera Nevados kalnuose (daugiausia Karalių kanjono ir Sekvojos nacionaliniuose parkuose).^[1] Dabar plačiai auginamas už savaiminio paplitimo arealo ribų, tai Šiaurės Amerikos žemyno š. v. iki pat Kanados Britų Kolumbijos p.v. dalies, pietinėje JAV dalyje, p.r. Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, pietų ir centrinėje Čilėje. Taip pat auginamas ir atšiauresnio klimato Šiaurės Amerikos žemyno rytuose.

Mamutmedžiai gali atlaikyti -31 °C ar net žemesnę temperatūrą, jeigu šaltis tęsiasi neilgai ir aplink medį gausi sniego paklodė. Bet už natūralaus arealo paplitimo ribų, jo lapija gali nukentėti nuo atšiauraus vėjo, taip pat nepakenčia per didelės dirvožemio drėgmės.

Į Europą pirmą kartą mamutmedžius atgabeno 1853 metų rugsėjį, škotų kilmės John D. Matthew, kuris surinko nedidelį kiekį sėklų Kalavero giraitėje. Dar didesne mamutmedžių sėklų siuntą tų pačių metų gruodžio mėnesį į Angliją (netoli Ekseterio) atgabeno William Lobb, kuris taip pat sėklas buvo surinkęs toje pačioje Kalavero giraitėje. Vėliau šios siuntos sėklos buvo plačiai išplatintos Europoje. Nuo mamutmedžių atradimo iki šių dienų buvo išvesta daug sukultūrintų šio medžio veislių, ypač Europoje.

Pavienių entuziastų dėka, mamutmedžiai bandomi auginti ir Lietuvoje, nors jiems ir per atšiaurus mūsų šalies klimatas, nes per žiemos sezoną medeliai apšąla. Žiemą juos būtina pridengti, ypač jaunus medelius.

Požymiai

Didžiojo mamutmedžio šakelė

Didžiųjų mamutmedžių žievė plaušuota, stora (iki 90 cm) ir tai turi didelę reikšmę medžiui apsisaugojant nuo ugnies. Lapeliai 3-6 mm ilgio, amžinai žaliuojantys. Kankorėžiai 4-7 cm ilgio, subręsta per 18-20 mėnesių, nors paprastai jie išlieka žali iki 20 metų. Kankorėžyje būna apie 230 sėklų. Jos tamsiai rudos, 4–5 mm ilgio ir 1 mm pločio su 1 mm pločio geltonai rudu sparneliu kiekvienoje sėklos pusėje. Kartais sėklos ima kristi, kada vėlai vasarą nuo karščio kankorėžių lukštai (žvynai) ima trauktis, nors paprastai sėklos iškrenta, kada kankorėžis džiūva nuo ugnies karščio arba buna pažeistas vabzdžių.

Aukštis, kamieno storis, tūris, amžius

Vieni iš aukščiausių, masyviausių, vieni iš turinčių storiausią kamieną, ilgiausiai gyvenančių medžių rūšių. Vidutinis subrendusio medžio aukštis 50-85 m, kamieno skersmuo iki 6-8 m.

• Didieji mamutmedžiai – masyviausi medžiai Žemėje pagal tūrį, tarp jų visų didžiausio tūrio yra Generolo Šermano medis (1489 m³ tūrio).
• Generolo Šermano medis sveria apie 210 tonų.
• Vieni aukščiausių medžių Žemėje. Dabar žinomas aukščiausias bevardis mamutmedis medis 95,8 m aukčio.
• Storiausią kamieną turi Krioklio medis (Waterfall Tree) – 47 m.
• Su masyviausiu kamieno pamato skersmeniu yra Krioklio (Waterfall Tree) ir Olos (Tunnel Tree) medžiai – 17 m.
• Su masyviausiu medžio kamieno skersmeniu žmogaus krūtinės aukštyje yra Generolo Granto (General Grant) medis – 8,8 m.
• Masyviausią šaką turi Rankų medis (Arm Tree) – 3,9 m.
• Storiausia žievė – 91 cm.
• Vieni ilgiausiai gyvenančių medžių Žemėje. „Muir Snag“ medis yra seniausias, jis žaliuoja 3266 metų. Amžius oficialiai nustatytas pagal medžio rieves.

Stambiausi medžiai:

1. Generolo Šermano medis – aukštis 84,2 m, apimtis 33,0 m, tūris 1489 m³
2. Generolo Granto medis – aukštis 82,0 m, apimtis 33,5 m, tūris 1357 m³
3. Prezidento medis – aukštis 73,4 m, apimtis 28,4 m, tūris 1318 m³
4. Linkolno medis – aukštis 78,0 m, apimtis 30,0 m, tūris 1275 m³
5. Stagg – aukštis 74,1 m, apimtis 33,2 m, tūris 1249 m³
6. Boole medis – aukštis 81,9 m, apimtis 34,8 m, tūris 1244 m³
7. Robert E. Lee – aukštis 78,2 m, apimtis 26,8 m, tūris 1235 m³
8. Franklin – aukštis 68,2 m, apimtis 28,9, tūris1223 m³
9. King Arthur – aukštis 82,4 m, apimtis 31,8, tūris1151 m³
10. Monroe – aukštis 75,5, apimtis, 27,8, tūris 1183 m³

Aukščiausi medžiai:

1. Aukštis 95,8 m. Auga Mamutmedžių valstybiniame miške.
2. Aukštis 94,9 m, apimtis 4,87 m. Auga Karalių kanjono nacionaliniame parke, jį pastebėjo Michael Taylor 1998 metų liepą. Įkopė ir su rulete jį išmatavo Steve Sillett
3. Aukštis 94,8 m, kamieno skersmuo 3,04 m. Auga Karalių kanjono nacionaliniame parke. Jį pastebėjo Chris Atkins, Taylor 2003 metais.
4. Aukštis 93,9 m, kamieno skersmuo 5,02 m. Auga Karalių kanjono nacionaliniame parke, tai yra už 152 metrų į pietus nuo antro pagal aukštį (94,9 m) mamutmedžio. Išmatuotas su nešiojamu lazeriniu matuokliu (preliminarūs duomenys).
5. Aukštis 93,3 m. Auga Karalių kanjono nacionaliniame parke. Išmatuotas su nešiojamu lazeriniu matuokliu (preliminarūs duomenys).
6. Aukštis 92,4 m. Auga Karalių kanjono nacionaliniame parke netoli trečio pagal aukštį (94,8 m) mamutmedžio.
7. Aukštis 92,4 m. Auga Karalių kanjono nacionaliniame parke. (Preliminarūs duomenys).
8. Aukštis 92,0 m. Auga Mamutmedžių valstybiniame miške. Išmatuotas su nešiojamu lazeriniu matuokliu. Preliminarūs duomenys.
9. Aukštis 92,0 m. Auga Mamutmedžių valstybiniame miške. Išmatuotas su nešiojamu lazeriniu matuokliu. Preliminarūs duomenys.
10. Aukštis 91,7 m. Auga Karalių kanjono nacionaliniame parke. Išmatuotas su nešiojamu lazeriniu matuokliu. Preliminarūs duomenys.

Šaltinis

1. ↑ USDA Forest Service – Sequoia National Forest

Nuorodos

• Apie didįjį mamutmedį per fs.fed.us, Anglų k.
• Apie didįjį mamutmedį per conifers.org, Anglų k
• Apie didįjį mamutmedį per arkive.org, Anglų k
• Didžiojo mamutmedžio nuotraukų archyvas iš humboldt.edu, Anglų k
• Apie didįjį mamutmedį per cof.orst.edu, Anglų k
• Euro-amerikiečiams atradus mamutmedį, Anglų k

Galerija

• Lapeliai

• Generolo Granto medis

• "Grizlių milžinas" 63,7 m aukščio, iš Mariposo giraitės, esančios Josemičio nacionaliniame parke

• Ant šakelės nesubrendę kankorėžiai

• Kankorėžiai

• Mamutmedžio kamienas

• Kalavero milžiniškų medžių valstybiniame parke

• Žmogus milžinų miške

• Šviežiai nupjauto maumedžio rąstgaliui būdinga raudona spalva

• Seni archyviniai piešiniai

• Užvirtęs ant kelio mamutmedis

• Mamutmedžiai Josemičio nacionaliniame parke

• Mamutmedžių alėja Benmoro botanikos sode sodintame 1863 m. Visi mamutmedžiai virš 50 m aukščio

• Mamutmedžių augimvietės žemėlapyje

Vikiteka