Sibirinė gaga (lot. Polysticta stelleri, angl. Stellers Eider, vok. Scheckente) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis. Aptinkama Baltijos jūros pakrantėse.
Vidutinio dydžio antis. Patinui būdinga ruda kūno apačia ir balta galva. Patelės mažesnis ūgis. Patino galva, kaklo šonai bei viršutinė dalis balti. Gerklė juoda. Aplink akis juodas žiedas. Ant pakaušio žalias kuodukas. Gerklė, žiedo formos juosta aplink kaklą ir nugara juodi. Sparnų dengiamosios plunksnos baltos. Apatinė kūno dalis rusvai gelsva, pilvas ir pauodegys juodi. Kūno šonuose – apvali juoda dėmė. Snapas ir kojos melsvai pilki. Rainelė tamsiai ruda.
Patelė tamsiai ruda, galva ir kaklas išmarginti smulkiomis skersinėmis dėmelėmis. Gerklė ir galvos šonai šviesiai rusvi, pagurklis ir krūtinės priekinė dalis rusvai rausvi su tamsiomis juostelėmis. Kojos rausvos. Jaunikliai panašūs į patelę, bet blankesnių spalvų.
Sibirinės gagos paplitusios Rytų Sibiro pakrantėse, Šiaurės Amerikoje, Aliaskoje. Žiemoja Šiaurės Atlante bei Šiaurės Ramiajame vandenyne, taip pat Lietuvoje, Baltijos jūroje ties Palanga.
Perėjimo laikotarpiu gyvena pajūrio zonoje mažuose tundros ežerėliuose. Visą likusį laiką praleidžia jūroje. Gerai plaukioja ir nardo, pakyla neaukštai. Monogamai. Lizdui vietą parenka patelė: ji į iškastą duobutę prineša šapelių, sausos žolės, pripeša tamsiai rudų pūkų. Vienu kartu patelė padeda 6–7 kiaušinius, kurių svoris – apie 55 gramus.
Minta gyvūniniu maistu: moliuskais, vėžiagyviais, smulkiomis žuvytėmis.
Sibirinė gaga (lot. Polysticta stelleri, angl. Stellers Eider, vok. Scheckente) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis. Aptinkama Baltijos jūros pakrantėse.
