Pūgžlys arba atžagaras (Gymnocephalus cernuus) – ešerinių (Percidae) šeimos žuvis.
Kūnas dažniausiai iki 15 cm ilgio, rečiau – iki 25 cm. Sveria 30–40 g, kartais iki 150 g. Viršutinė kūno dalis žalsvai pilkos spalvos, išmarginta įvairaus didumo tamsių dėmių. Pilvas balkšvas. Nugaros pelekas priekinėje pusėje turi tvirtus spyglio pavidalo spindulius, žiaunų dangtelio užpakalinis kraštas dantuotas. Apatinio peleko pirmieji du spinduliai kieti ir smailūs.
Gyvena didžiojoje Europos dalyje ir Sibire. Lietuvoje dažnas. Gyvena Kuršių mariose, lėtai tekančiose upėse.
Pūgžliai laikosi prie smėlėto ar akmenuoto dugno. Neršia gegužės–birželio mėnesiais. Mailius minta planktonu, o suaugusios žuvys – dugno bestuburiais, ikrais, kitų žuvų mailiumi.[1]
Mėgėjiškai žvejojami.
Pūgžlys arba atžagaras (Gymnocephalus cernuus) – ešerinių (Percidae) šeimos žuvis.
Kūnas dažniausiai iki 15 cm ilgio, rečiau – iki 25 cm. Sveria 30–40 g, kartais iki 150 g. Viršutinė kūno dalis žalsvai pilkos spalvos, išmarginta įvairaus didumo tamsių dėmių. Pilvas balkšvas. Nugaros pelekas priekinėje pusėje turi tvirtus spyglio pavidalo spindulius, žiaunų dangtelio užpakalinis kraštas dantuotas. Apatinio peleko pirmieji du spinduliai kieti ir smailūs.
Gyvena didžiojoje Europos dalyje ir Sibire. Lietuvoje dažnas. Gyvena Kuršių mariose, lėtai tekančiose upėse.
Pūgžliai laikosi prie smėlėto ar akmenuoto dugno. Neršia gegužės–birželio mėnesiais. Mailius minta planktonu, o suaugusios žuvys – dugno bestuburiais, ikrais, kitų žuvų mailiumi.
Mėgėjiškai žvejojami.
