Smiltyninis šepetukas (Corynephorus canescens) – miglinių (Poaceae) šeimos šepetukų (Corynephorus) genties augalas.
Savaime paplitęs Europoje, Šiaurės Afrikoje, Šiaurėsir vakarinėje Pietų Amerikoje. Lietuvoje išplitęs tik Pietryčių smėlėtoje lygumoje, Kauno zandrų plotuose, pajūrio smėlynuose, kitur retas arba visai neauga.
Auga smėlynuose, smiltpievėse, kopose, sausuose pušynuose ir beržynuose, nekalkingame dirvožemyje.
Smiltyninis šepetukas – smėlynų pionierius, vienas iš pirmųjų augalų, įsitvirtinantis pustomame smėlyje, kuriame beveik nebūna augalams reikalingų maisto medžiagų.
Drauge auga kai kurios kerpės, pavyzdžiui, elninė šiurė (Cladonia rangiferina) ir samanos, kaip kad dirvoninė širmūnė (Racomitrium canescens), žilsvasis gegužlinis (Polytrichum piliferum), taip pat ir smiltyninis šlamutis (Helichrysum arenarium), kalninė austėja (Jasione montana), avinis eraičinas (Festuca ovina).
Tai daugiametis, 10-35 cm aukščio, tankiakeris, žolinis augalas, išleidžiantis daug stiebų. Kuokštinės šaknys tankios, gausios, siekia 20-50 cm gylį. Stiebas status ar kylantis, su 2-5 bambliais, melsvai pikšvas, prie šluotelės šiurkštokas. Lapai šeriški, 2-6 cm ilgio, 0,3-0,5 mm pločio, išilgai susiklostę, jų makštys rausvos, šiurkščios. Liežuvėlis bukas, maždaug 3 mm ilgio.
1,5-8 cm ilgio ir 0,5-1,5 cm pločio, sidabriškai pilkšva smiltyninio šepetuko šluotelė prasiskleidžia žiedams žydint, kai iš žiedažvynių išlenda melsvos ar rudos, 1,2-1,6 mm ilgio dulkinės. Ir prieš augalams žydint, ir jiems peržydėjus šluotelės šakelės prisišlieja prie ašies – šluotelė susiaurėja. Varputės dvižiedės, iš šonų suplotos, balkšvos, 3-4 mm ilgio, rausvo atspalvio. Apatinis žiedažvynis turi tiesų, sustorėjusia viršūne akuotą.
Žydi birželio-liepos mėnesiais. Vaisius – grūdas. Sėklos išlieka daigios iki penkerių metų.
Išskiriamas vienas porūšis, du varietetai ir dvi formos:
Smiltyninis šepetukas (Corynephorus canescens) – miglinių (Poaceae) šeimos šepetukų (Corynephorus) genties augalas.
