Dumblažuvės (lot. Amiiformes) – kaulinių žuvų būrys, kuriam priklauso viena dumblažuvinių (Amiidae) šeima su vieninteliu atstovu – dumblažuve, arba amija (lot. Amia calva, angl. Bowfin, vok. Kahlhecht). Tai plėšri, iki 70 cm ilgio žuvis. Išore ir sandara panaši į kaulines žuvis, tačiau dar turi kai kurių senovinių požymių. Paplitusi Šiaurės Amerikos didžiuosiuose ežeruose ir Misisipės baseine.
Gyvena dumblėtose bei užžėlusiose augalais vietose. Aktyvi naktį. Veisimosi periodu patinas seklioje vietoje suka iš žolių lizdą ir jame saugo patelės išnerštus ikrus, o vėliau – lervas. Lervos ant augalų kabo tol, kol suvartoja trynio atsargas. Dumblažuvė geba kvėpuoti oru, panaudodama savo plaukimo pūslę kaip primityvius plaučius, ir iškiša galvą pakvėpuoti net jei vandenyje deguonies pakanka. Kvėpavimas oru leidžia medžioti sekliose pakrantės vietose, kurios kitiems plėšrūnams neprieinamos, taip pat naudingas vasarą, kai deguonies vandenyje trūksta.
Nors tai paskutinė gyvenanti Amiiformes būrio rūšis, dumblažuvės išlikimas šiuo metu nekelia susirūpinimo. Kai kada ji net laikoma kenkėju, nes medžioja žmogaus maistui geriau tinkančias žuvis. Sugauta agresyviai ginasi savo aštriais dantimis, užkibusi taip pat labai priešinasi, todėl, nors maistui tinka prastai, kai kurie žvejai jos gaudymą vertina dėl suteikiamo azarto[2]. Gyvena iki 30 metų [3].
Dumblažuvės (lot. Amiiformes) – kaulinių žuvų būrys, kuriam priklauso viena dumblažuvinių (Amiidae) šeima su vieninteliu atstovu – dumblažuve, arba amija (lot. Amia calva, angl. Bowfin, vok. Kahlhecht). Tai plėšri, iki 70 cm ilgio žuvis. Išore ir sandara panaši į kaulines žuvis, tačiau dar turi kai kurių senovinių požymių. Paplitusi Šiaurės Amerikos didžiuosiuose ežeruose ir Misisipės baseine.
Gyvena dumblėtose bei užžėlusiose augalais vietose. Aktyvi naktį. Veisimosi periodu patinas seklioje vietoje suka iš žolių lizdą ir jame saugo patelės išnerštus ikrus, o vėliau – lervas. Lervos ant augalų kabo tol, kol suvartoja trynio atsargas. Dumblažuvė geba kvėpuoti oru, panaudodama savo plaukimo pūslę kaip primityvius plaučius, ir iškiša galvą pakvėpuoti net jei vandenyje deguonies pakanka. Kvėpavimas oru leidžia medžioti sekliose pakrantės vietose, kurios kitiems plėšrūnams neprieinamos, taip pat naudingas vasarą, kai deguonies vandenyje trūksta.
Nors tai paskutinė gyvenanti Amiiformes būrio rūšis, dumblažuvės išlikimas šiuo metu nekelia susirūpinimo. Kai kada ji net laikoma kenkėju, nes medžioja žmogaus maistui geriau tinkančias žuvis. Sugauta agresyviai ginasi savo aštriais dantimis, užkibusi taip pat labai priešinasi, todėl, nors maistui tinka prastai, kai kurie žvejai jos gaudymą vertina dėl suteikiamo azarto. Gyvena iki 30 metų .
